Rytis Krušinskas: staiga grąžinus šauktinių kariuomenę, šalies ekonomikos gali laukti momentinis šokas

Ketvirtadienį šalies Seimui beveik vienbalsiai nusprendus, kad būtina grąžinti šauktinių kariuomenę, jau šiais metais planuojama pakviesti 3-3,5 tūkst. jaunuolių. Remiantis dabar galiojančiais įstatymais, pirmieji bus imami savanoriai. Nesurinkus reikiamo jų, bus kviečiami 19-26 metų vaikinai. Kareiviškų batų gali neišvengti ir vyrai iki 38 metų.

Išsilavinę, dirbantys 19-38 m. žmonės yra šalies ekonomikos šerdis, ant savo pečių nešantys didžiąją mokesčių naštos dalį, kuriantys vertę versle, formuojantys viduriniąją klasę .

Kauno technologijos universiteto (KTU) EVF profesorius R. Krušinskas neabejoja, kad iš darbo rinkos kasmet išiminėjant po kelis tūkstančius vyrų, šalies ekonomikos gali laukti ne itin geros ilgalaikės pasekmės, mat šauktinių kariuomenė grąžinama tam deramai nepasirengus.

– Kaip Lietuvos ekonomikai atsilieps šauktinių – 19-38 m. vaikinų ir vyrų – kariuomenės grąžinimas?

– Tam, kad galėtume kalbėti šia tema, reiktų suvokti, kokiame politiniame ir ekonominiame kontekste visuomenei buvo pateikta ši žinutė apie šauktinių grąžinimą. Šiandien tiek įvykiai Ukrainoje, tiek  ekonominis sąstingis Europoje formuoja neigiamą visuomenės nuostatą karo tarnybos atžvilgiu.

Šis sąstingis pasireiškia ne tik per dabartinę Graikijos padėtį, bet ir per planuojamus mažesnius ekonomikos augimo rezultatus, tad ši žinutė išėjo labai nepalankiu geo-eko-politiniu laiku. Ši žinutė galėjo būti ištransliuota su papildomais informaciniais signalais: kokią naudą šauktiniui suteiks jo kvietimas atlikti konstitucinę pareigą, kokią naudą tai duoda valstybei ir ekonomikai. Deja, taip neatsitiko.

Be abejo, jei modeliuotume situaciją, kai jau pradėjęs savo verslą ar neseniai įsidarbinęs žmogus išimamas iš darbo rinkos, valstybės lauktų ekonominis šokas. Kokio lygio – kol kas sunku prognozuoti.

Tačiau čia galėtume įžvelgti ir teigiamų dalykų – ekonomika tuo pačiu gaus ir naudos. Bus pateiktas valstybės užsakymas, kuris didins vartojimą, t.y. šauktiniams reikės batų, uniformų, maisto, atlyginimo. Tad nereikia žiūrėti į šaukimo grąžinimą tik kaip į neigiamą veiksnį.

– Ekonominės pasekmės bus jaučiamos, tačiau gal jas galima sušvelninti?

– Tokiam sprendimui, kokį priėmė Seimas, reikia pasiruošti – sukurti taip vadinamus gerovės paketus šauktiniams. Tokie, apie kuriuos kalbama šiandien – nėra pakankami.

Vienas galimų paketų – leisti mokyklą baigusiam žmogui pačiam susidaryti karjeros grafiką, kas leistų pasirinkti, kada jis norės eiti tarnauti iki sulaukdamas 26 m. Gal jis, įstojęs į aukštąją mokyklą, pasirinks tai daryti trejų metų vasarų laikotarpiu. Taip jis įgytų ne tik visas būtinas karines žinias, užsidirbtų šiek tiek pinigų, bet ir sustiprintų savo sveikatą. Siūlyčiau pagalvoti apie tokius lanksčius tarnybos grafikus ir mokslus pabaigusiam bei dirbančiam jaunimui.

Būtina akcentuoti, kad šauktiniai, atlikę tarnybą, turės ir geras įsidarbinimo galimybes – tai svarbu jaunam, karjerą pradedančiam žmogui. Toks besidarbinantis jaunuolis bus darbdaviui patrauklesnis, nes pastarasis nebijos, kad jo darbuotoją vieną dieną gali pakviesti į kariuomenę.

Kitas galimas variantas – mokestinės lengvatos po karinės tarnybos. Tai būtų ne tik paskata verslui, bet ir tam tikras jaunuolių pritraukimo metodas į kariuomenę. Dar viena galima privilegija einantiems tarnauti – lengvatinės palūkanos pirmajam būstui po tarnybos. Juk valstybė tokią paramos priemonę jau turėjo, tik atsisakė jos dėl ekonomikos sunkmečio.

– Ministras Pirmininkas jau kalba apie šauktinių algos didinimą, tačiau jei šiems paketams nebus pritarta?

– Jei valstybė veiks be šių paketų ir, trūkstant darbo jėgos, iš rinkos tiesiog išims dalį jaunimo, bus susidurta su didžiuliu pasipriešinimu. Net neabejoju, kad keletas, o gal net keliolika tūkstančių ekonomiškai našiausių žmonių emigruos. Jie pabėgs pas jau emigravusius draugus, kad tik nepatektų į kariuomenę – tai bus dar vienas smūgis ekonomikai.

Be abejo, sprendimas emigruoti bus emocinis sprendimas. Kodėl dabar visuomenė susipriešinus? Ogi todėl, kad šaukimas pateikiamas kaip prievolė, arba, kitaip tariant, prievartinis būdas. Jei mes jaunuoliams leistume rinktis ir juos motyvuotume, ši socialinė įtampa sumažėtų.

Svarbiausias klausimas, į kurį kuo skubiau reikia atsakyti vyriausybei – kaip padaryti, kad jaunuolis į karinę tarnybą eitų norėdamas, o ne per prievartą. Deja, būtent toks jausmas, kad viskas bus daroma per prievartą, apima šiomis dienomis stebint žiniasklaidą.

– O kaip dėl bedarbių šaukimo?

– Ką reiškia bedarbis, kuriam yra 19 metų? Toks jo statusas rodo, kad jis arba yra netinkamas darbo rinkai dėl prastos sveikatos, išsilavinimo trūkumo, arba jis tiesiog nenori dirbti. Štai čia ir iškyla klausimas, ar kariuomenėje mes norime turėti visiškai nemotyvuotų žmonių, kurie, esant reikalui, žiūri, kaip simuliuoti, kaip pabėgti iš mūšio lauko arba net pas priešą.

Lietuvoje stinga  ir mažai kvalifikuotos darbo jėgos, o išimti kelis tūkstančius dirbančių jaunuolių ir „įstatyti“ juos į kareiviškus batus – smūgis neblizgančiai šalies ekonomikai.

Iš kitos pusės, jei kalbėtume apie jaunuolį, kuris, baigdamas mokyklą, dar nežino, kokį gyvenimo kelią rinktis, tarnyba jam galėtų būti puikus atsakymų ieškojimų laukas.  Juk kariuomenė – tai ne tik karas. Čia galime sutikti daugybę įvairių specialybių ir profesijų kariškių – pradedant nuo virėjo, baigiant karo mediku, slaugytoju, inžinieriumi, logistikos specialistu.

Gal būtent kariuomenėje jis nuspręs, kad jam patinka inžinerija ir atitarnavęs stos būtent į tokią specialybę. Ir stos tikrai, jei žinos, kad jo laukia dar ir lengvatos stojimo metu.

Savo kelio nerandantis jaunimas kariuomenėje tarnaudamas  galėtų atrasti save – o gal kai kurie pasirinktų profesionalaus kario kelią. Pabaigusiam 9 mėnesių bazinius mokymus taip pat turėtų būti sudarytos visos sąlygos lengviau tapti profesionaliu kariu.

Bet kuriuo atveju, jaunimui kariuomenė būtų ir į naudą, nes šiuolaikiniame pasaulyje, versle, kaip ir kariuomenėje, reikia disciplinos, o jaunajai kartai jos dažnai trūksta. Be abejo, kalbu apie discipliną plačiąja prasme, kaip vyresniojo ar vadovo gerbimą, gebėjimą atsakyti už savo žodžius ir darbus.

Privalo būti sukurta sistema, kaip prie kariuomenės galėtų prisidėti ir žmogus, kuris nenori kariauti. Gal jis yra pacifistas, o gal jam į rankas ginklo imti neleidžia religiniai įsitikinimai. Tokie žmonės gali dirbti tiek inžineriniame padalinyje, tiek virtuvėje.

Mums reikia kurti modernią visuomenę, kurioje jaunuolis norėtų eiti į kariuomenę ir aiškiai žinotų, kad tarnauti jam – naudinga tiek finansiškai, tiek dėl asmeninio tobulėjimo. Prievarta paremtos atrankos visi stengsis išvengti. Maža šalis turi turėti nedidelę, tačiau gerai parengtą, aprūpintą ir mobilią kariuomenę, o ne grupes žmonių nenorinčių jai tarnauti.