Siekiant tvarumo tikslų: ar iš tikrųjų visi vienodai suvokiame sąvokas?

Apie tvarumą kalbų šiandien apstu: juo susirūpinusi švietimo bendruomenė, verslininkai, valdantieji ir pati visuomenė. Augantis sąmoningumas ir rūpestis ateities kartomis – sveikintinas, tačiau ar iš tikrųjų visi vienodai suprantame, kokia yra tvari visuomenė, tvari gamyba, tvarus verslas? Kas nustato taisykles ir tikslus, kurių turime siekti, kad mūsų aplinka taptų tvaresnė?

Tvarumas svarbus dalykas, kuriuo remiantis formuojamos gairės, vystoma politika, siekiant pritaikyti pasaulines ir vietines praktikas atsižvelgiant į procesus, kurie kenkia aplinkai ir žmonių išlikimui. Daugeliui tvarumas asocijuojasi su ekosistemų apsauga, atsinaujinančių šaltinių naudojimu ir aplinką tausojančiu elgesiu. Tačiau, nors aplinkosauga yra tvarumo dalis, tvarumas apima kur kas daugiau – jis taip pat susijęs su ekonomikos vystymusi, socialine lygybe.

Tvarumo sąvokų – daugybė

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus, profesoriaus Eugenijaus Valatkos, kol negalvojama giliau, tvarumo sąvoka atrodo labai aiški. Tačiau ne viskas taip paprasta.

„Kai galvoju apie tvarumą, pirmoji man kylanti mintis yra susijusi su atsakingu žaliavų panaudojimu, techniniais dalykais, bet iš tikrųjų tvarumas, mano nuomone, pirmiausia yra mąstysena, asmens elgsena su kitais, su pasauliu. Tai – tarsi idealas, kurio mes galbūt niekada nepasieksim, bet jis turi formuoti mūsų elgseną ir mes turime jo siekti“, – sakė E. Valatka KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) kartu su VšĮ „Mes Darom“ ir „The Baltic University Programme“ (BUP) organizuotoje konferencijoje „Tvarus vartojimas ir gamyba: kaip to pasiekti?“.

Diskusijoje taip pat dalyvavęs Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tvarumą asocijavo su perpetuum mobile (lot.) – amžinai judančiu varikliu.

„Apie tvarumą kalbama daug. Pramonės, verslo tvarumą mes norime pasiekti su kuo mažesniais kaštais, mažesne tarša, bet kuo didesne pridėtine verte. Todėl man tai asocijuojasi su perpetuum mobile, kurio visi siekiame, bet kol kas dar nesukūrėme. Galimai kažkada sukursim šį amžinąjį variklį, kuris ves mus į priekį, į šviesią ateitį“, – tikino V. Janulevičius.

Aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės teigimu, kiekvienas iš mūsų privalo suvokti tvarumą iš savo perspektyvos: „Viskas priklauso nuo žmogaus įsitraukimo gylio, galimybių, nuo asmens kuriamos vertės siekiant tvarumo tikslų“.

Stipriausios pasaulio ekonomikos laikosi ant žmonių, o ne ant iškastinio kuro

Tvari visuomenės ateitis neįmanoma be kiekvieno iš mūsų indėlio. Todėl finansų viceministrė Vaida Markevičienė konferencijoje pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kokios svarbios investicijos į žmones ir jų kompetencijas.

„Negalėsime pasiekti nei ekonomikos ir šalies transformacijos, nei tvarumo, jei nebus investicijų į žmones. Stipriosios pasaulio ekonomikos nėra tos, kurios išsikasa daug kuro, o tos, kurios turi išsilavinusius žmones. Todėl man atrodo, kad ilgalaikis tvarumas bus pasiektas tik tuomet, kai mes nuolat investuosime į žmones, o mūsų švietimo sistema bus pažangi“, – tikino V. Markevičienė.

Anot jos, labai svarbu, kad Lietuvoje investuojama į aukštojo mokslo kokybę, profesinį ugdymą ir orientavimą bei mokymąsi visą gyvenimą.

„Nors mokymasis – pačių žmonių atsakomybė, tačiau mes, kaip valstybė, taip pat turime investuoti į persikvalifikavimą, nes natūralu, kad transformuojantis ekonomikai reikės kitokių įgūdžių. Negalime palikti žmonių nuošalyje: jų kompetencijos anksčiau buvo svarbios, darbas reikalingas, tačiau pasikeitus situacijai reikia kitų įgūdžių, todėl mes turime juos ugdyti, žmonės turi augti kartu su ekonomika“, – sakė finansų viceministrė.

Reikės atverti didžiuosius duomenis

Diskusijos dalyviai vieningai pritarė, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei likusiame pasaulyje reikalingas bendras sutarimas, kas yra tvaru, žalia.

„Jei mes Lietuvoje tvariais laikysim vienus dalykus, o kitos šalys – kitus, sistema neveiks. Juk visi esame tiekimo grandinės dalis, todėl tvarumą turime interpretuoti vienodai“, – teigė V. Markevičienė, pridurdama, kad Europos Sąjunga jau rengia taksonomiją šiuo klausimu.

Tačiau, pasak pašnekovų, tam, kad būtų įgyvendinti visi nauji susitarimai ir būtų išvengta vadinamojo „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing) efekto (kai valdžia ar įmonė save pateikia kaip aplinkai draugišką ir tvarią, tam kad užmaskuotų savo naikinančią veiklą), bus reikalinga daugybė naujų duomenų ir prieigos prie jų.

„Valstybinės institucijos intensyviai dirba duomenų rinkimo ir kaupimo klausimu. Netrukus Aplinkosaugos apsaugos agentūra pristatys naujausius aplinkos būklės duomenis. Į duomenų atvėrimo projekto įgyvendinimą įtrauktas Lietuvos statistikos departamentas, stiprinami analitiniai gebėjimai praktiškai visose valstybės institucijose“, – pažymėjo aplinkos viceministrė R. Radavičienė.

Ji pasakojo, kad Aplinkos ministerija mato Aplinkos apsaugos agentūrą kaip kompetencijų centrą ar patikimų duomenų apie aplinką šaltinį, užtikrinantį aktualius duomenis, kuriais galėtų naudotis visi, pavyzdžiui, verslas, planuodamas investicijas.

Tvarumo tikslų įgyvendinimo pradžia – asmeninis elgesys

Diskusijos moderatorius kvietė įsivaizduoti ir ateitį – kas būtų, jei ateitų 2030-ieji ar net 2050-ieji, o mes dar ne tik nebūtumėm tvarūs, sukūrę žiedinės ekonomikos, bet ir nepakankamai prie to priartėję – kas tada?

„Nepanikuokim. Daugybė puikių iniciatyvų jau yra įgyvendinta, neabejoju, kad iki to laiko labai dar daugiau iniciatyvų bus realizuota. Klausimas – kiek? Ir ką šiandien mes darom? – klausė KTU rektorius E. Valatka. – Kiekvienas turime įvertinti savo elgesį. Pavyzdžiui, KTU kartu su dar 12 universitetų, kuriame jungtinį Europos universitetą, Europos inovatyvių universitetų aljansą (ECIU). Šio jungtinio universiteto idėja – kad iki 2030-ųjų jis taptų efektyvus, gyvybingas. O pamatinė jo idėja, prie kurios mes jau keli metai dirbame ir yra tvarumas“.

Anot KTU rektoriaus, būtina realiai suvokti grėsmes, komunikuoti, kad aplinka būtų inspiruojanti, nes tai leidžia būti kūrybiškesniems. Kūrybiškumas – raktas į geriausius sprendimus.

„Labai norėčiau, kad nepramiegotumėm galimybių, kurios kiekvieną dieną atsiveria su naujomis iniciatyvomis, finansavimo priemonėmis. Patarimas visiems siekiant tvarumo – pradėti nuo paprastų dalykų – tarkim, kas turi rankinėj daugkartinio naudojimo krepšį ar rytinę kavą perka daugkartiniame puodelyje? Pradėkime nuo žemiškų dalykų ir tikslai bus pasiekti“, – sakė aplinkos viceministrė R. Radavičienė.

Tuo tarpu diskusijoje taip pat dalyvavusi KTU APINI direktorė profesorė Žaneta Stasiškienė įsitikinusi, kad reikalingos taisyklės, kurios ne stabdo, o stumia ir skatina veikti.

„Svarbu negąsdinti žmonių. Gąsdinimas verčia priimti kvailus ir nepamatuotus sprendimus, kurie visiškai nesprendžia problemų“, – teigė Ž. Stasiškienė.

Konferencijoje profesorė taip pat pažymėjo, kad kuriant tvarią aplinką svarbus sistemiškumas bei visuotinis supratimas, kuris bus pasiektas tik tada, kai tvarumą suvoksime kiekvienas asmeniškai žvelgdami iš savo pozicijos.