Sieks, kad mokslo tyrimų rezultatai virstų inovacijomis, teikiančiomis naudą visuomenei

Mokslininkų kuriamos inovacijos gali tapti įrankiais, darančiais teigiamus pokyčius visuomenėje ir auginančiais ekonomiką, tačiau tam reikalingas efektyvus dalinimasis žiniomis bei technologijomis ir jų komercializavimas. Apie tai, kaip mokslininkams efektyviau dalyvauti technologijų perdavime ir tyrimų metu sukurtų rezultatų komercializavime, buvo diskutuojama spalio 27 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje Baltijos šalių technologijų perdavimo centrų (TTO) tinklo konferencijoje.

Šioje konferencijoje dalyvavęs Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka teigia, jog tiek skirtingų šalies universitetų tarpusavio bendradarbiavimas, tiek ryšiai su kitų šalių akademinėmis įstaigomis labai svarbūs tam, kad moksliniai tyrimai būtų ne tik vykdomi, bet ir efektyviai pritaikomi.

„Kitaip tariant, dedamos pastangos kurti tikslingą mokslą, padėti mokslininkams ir tyrėjams komercializuoti tyrimų metu sukurtas inovacijas, kelti mokslininkams reikalingas kompetencijas intelektinės nuosavybės valdymo srityje. Natūralu, kad mokslo įstaigos kartais konkuruoja tarpusavyje, tačiau kalbant apie inovacijas būtent bendradarbiavimas ir bendra veikla yra kelias į didesnį konkurencingumą“, – komentuoja E. Valatka.

Pasak vieno iš konferencijos organizatorių Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktorės Irinos Urbonės, tam, kad moksliniai tyrimai ir jų rezultatai būtų tikslingiau naudojami visuomenės naudai, būtina stiprinti žinių ir technologijų perdavimą bei intelektinės nuosavybės valdymą.

„Neseniai Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) iniciatyva atlikta mokslininkų, tyrėjų ir TTO tinklų narių iš 88 šalių apklausa parodė, kad viena iš tyrimų komercializavimo ir technologijų perdavimo kliūčių yra ribotos paskatos. Tad norint suaktyvinti mokslinių tyrimų patentavimo, intelektinės nuosavybės apsaugos ir komercializavimo etapus būtina kurti konkrečias priemones ir paskatas, motyvuojančias mokslininkus labiau įsitraukti“, – sako I. Urbonė.

Jos teigimu, dėl šios priežasties šių metų pradžioje ir buvo įsteigtas Baltijos šalių TTO tinklas, kuris yra pirmasis toks tinklas pasaulyje ir kurio tikslas – skatinti žinių ir technologijų perdavimą, dalintis informacija tarpusavyje ir su visuomene, užmegzti profesinius ryšius su užsienio tinklais ir partneriais. Nuo 2020 m. Lietuvoje veikia penkis šalies universitetus vienijantis „TTO Lithuania“ tinklas, su kuriuo renginio metu Valstybinis patentų biuras pasirašė bendradarbiavimo susitarimą siekiant bendradarbiauti ir skleisti informaciją apie intelektinės nuosavybės apsaugos svarbą mokslo bendruomenei.

Konferencijoje dalyvavo Baltijos šalių TTO tinklui priklausančių universitetų rektoriai ir atstovai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, Baltijos šalių patentų tarnybų vadovai. Renginyje ne tik dalintasi patirtimi steigiant technologijų perdavimo centrų tinklą, kalbėta apie inovacijų ekosistemų stiprinimą Baltijos regione, bet ir pasirašytas memorandumas, kurio pagrindu PINO teiks ekspertinę pagalbą Baltijos TTO tinklui.

„Šiame memorandume nustatytos tolesnio bendradarbiavimo sritys – tai mokslininkų ir tinklo narių įgūdžių bei gebėjimų stiprinimas, pagalba vykdant intelektinės nuosavybės apsaugą ir perduodant intelektinės ir mokslinė kūrybos rezultatus iš akademinės bendruomenės pramonei ir visuomenei“, – teigia memorandumą pasirašęs PINO generalinio direktoriaus patarėjas Marco M. Aleman, atsakingas už pagalbą valstybėms narėms plėtojant intelektinės nuosavybės ir inovacijų ekosistemas.