Startuoliai stumia Kauną į priekį – kas lemia šią sėkmę?

Kauno startuolių ekosistema per 2 metus pasauliniame „Startup Blink“ ekosistemų reitinge pakilo net per 350 pozicijų ir šiuo metu užima 114 vietą iš 1028 tyrime dalyvavusių viso pasaulio miestų. Lietuva bendrame reitinge pakilo net 4 pozicijomis ir, užėmusi 18-ą vietą, patenka į 20-uką. Pasak ekspertų, išaugusios investicijos ir pagalba pačioje verslo pradžioje – itin svarbios aplinkybės, galinčios nulemti sėkmę.

Kaip vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių taip sparčiai vystyti startuolių ekosistemą Kaune, „Startup Blink“ ataskaitoje išskiriamas jaunųjų talentų ir universitetų mieste vaidmuo bei Kauno technologijos universitete (KTU) nuo 2012 metų veikianti startuolius vienijanti bendruomenė „Startup Space“, kurioje „užaugo“ jau daugiau kaip 80 startuolių.

KTU „Startup Space“ yra pirmasis akademinis startuolių inkubatorius ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Puikiai žinomi „SneakyBox“, „Helis“, „AmeraLabs“, tai – tik keletas sėkmės atvejų pavyzdžių.

Pasak „PWC/CB Insights“, pasauliniu mastu 2018 m. į startuolius buvo investuota 207 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu Lietuvoje, remiantis „Startup Lithuania“ duomenimis, startuolių skaičius per 2018 m. padidėjo net 58 proc., o investicijos – nuo 46 mln. iki 180 mln. eurų.

„Lietuvoje vystomos technologijos, ypač Fintech ir Blockchain srityse, tad ateitis šviesi“, rašoma „Startup Blink“ ataskaitoje.

Tuo tarpu pasak KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) vadovo Mindaugo Bulotos, stiprėjančią startuolių ekosistemą Kaune lemia ne tik bendradarbystės (angl. co-working) erdvių skaičiaus augimas, tematinių maisto ir medicinos inovacijų centrų įsikūrimas (angl. hubs) KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, bet ir išaugusios užsienio investicijos bei privačių rizikos kapitalo fondų skaičiaus didėjimas.

„Džiugu, kad keičiasi požiūris ir atsiranda startuolių kultūra. Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais augo, pastebimas ir aktyvus užsienio investuotojų susidomėjimas Lietuvos rinka, ypatingai Kauno regione. Tokie pokyčiai aktualūs ir palankūs startuoliams, kadangi besikuriančios užsienio kapitalo įmonės noriai prisijungia prie inovacijų vystymo, yra linkę bendradarbiauti ar teikti mentorystės paslaugas inovatyviam jaunam verslui. KTU aktyviai dirba įtraukiant įmones į mentorystės veiklas, taip prisidedant prie greitesnio technologijų vystymo“, – sako M. Bulota.

Jo teigimu, Europos Sąjungos iniciatyvų įgyvendinimas Lietuvoje yra labai svarbus veiksnys, suteikiantis galimybes vystytis inovatyviam verslui. Kauno miesto savivaldybė taip pat vykdo programą „Kauno Startuoliai“, kuri jau skyrė daugiau kaip 300 tūkst. eurų paramą daugiau nei 20-iai vystomų startuolių idėjų.

M. Bulota atkreipia dėmesį, jog labai svarbu padėti vystytis idėjoms pradinėje stadijoje, kurioje ir reikalinga didžiausia pagalba: „Didelė dalis tik pradedančiųjų verslą, KTU „Startup Space“ pasirenka kaip pirmąją stotelę idėjos aptarimui, tad per savaitę įvykdome nuo 5-7 konsultacijų. Padedame startuoliams dar labai ankstyvoje stadijoje, tad tai vaidina svarbu vaidmenį Kauno bei visos Lietuvos ekosistemos vystyme“.