Švietimas partijų programose: pažadai – gražūs, konkretumo – mažai

Artėjantiems Seimo rinkimams skirtoje diskusijoje dalyvavo Gintaras Steponavičius (Liberalų sąjūdis), Vydas Gedvilas (Darbo partija), Natalja Istomina (Partija „Tvarka ir teisingumas“), Vilija Salienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Valentinas Stundys (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Rimantas Vaitkus (Lietuvos socialdemokratų partija). Renginį moderavo politologas, Bato universiteto (D. Britanija) lektorius, KTU mokslo darbuotojas dr. Ainius Lašas.

„Universitetas – ne tik mokslo ir žinių, bet ir pilietiškumo, atsakomybės už save, už Lietuvą ugdymo vieta. Rinkimuose didžiausias egzaminas – balsavimas. Mūsų valstybėje visuomet trūko dėmesio švietimui, tad linkiu pasirinkti tuos, kurie supranta, jog švietimas – prioritetas“, – susirinkusiuosius pasveikino KTU rektorius Petras Baršauskas ir palinkėjo konstruktyvios diskusijos.

Sutaria vieningai – permainų reikia

Renginyje diskutavę politikai priėjo vieningos išvados: būtina kuo greičiau vykdyti švietimo sistemos reorganizavimą, siekiant aukštesnių tikslų ir kuo mažesnio tiesioginio poveikio akademinei bendruomenei.

Būsimosios naujos pozicijos ir opozicijos atstovai kalbėjo apie proveržio būtinybę aukštajame moksle ir visame švietimo sektoriuje. Buvo paliesta aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo tema, finansavimo modelio tobulinimas ir aukšta studijų kokybė.

Tačiau paaiškėjo, kad už bendrų frazių labai trūksta konkretumo, idėjų įgyvendinimo planų, finansinių skaičių. Renginyje dalyvavę studentai, dėstytojai ragino politikus nesislėpti už gražių idėjų, o daugiau dėmesio skirti analizei, dėti daugiau pastangų bendram sutarimui.

Opozicija: keturi metai – iššvaistyti

„Apmaudu, bet praėjusieji ketveri metai švietimo sektoriuje buvo iššvaistyti. Tam įtakos turėjo ir nuolatos kintanti demografinė padėtis, kentėjo ir bendrasis lavinimas, o mokytojas nebėra svajonių profesijos atstovas. Švietimo sistemos prestižas turėtų būti keliamas kuo greičiau“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis buvęs švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius.

Kitas dabartinės Seimo opozicijos atstovas, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Valentinas Stundys įsitikinęs, kad dabartinė švietimo sistema stabdo Lietuvos aukštųjų mokyklų progresą ir didina atsilikimą nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Esą lėšos naudojamos neefektyviai, o įdėtos investicijos neatsiperka:

„Dabartinė švietimo programa kol kas yra nevaldoma, vyksta chaotiška reforma. Būtina kuo greičiau atsinaujinti ir siekti konkrečių rezultatų, ypač finansavimo srityje“, – teigė V. Stundys.

Švietimui – 6 proc. BVP

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas ir Darbo partijos atstovas V. Gedvilas ragino ieškoti vidinių resursų ir taupyti sujungiant universitetus. Jis užsiminė politikų nebe pirmus metus kartojamą mintį, esą nacionalinis finansavimas švietimui, kaip BVP dalis, galėtų būti didinamas iki 6 proc.

Tuo metu švietimo ir mokslo viceministrė, partijos „Tvarka ir teisingumas“ narė N. Istomina be valstybės finansavimo švietimo įstaigoms siūlė peržiūrėti vidinę infrastruktūrą bei optimizuoti biudžetus.

„Švietimas – prioritetinė sritis. Visa švietimo sistema stokoja bendro sutarimo ir jo laikymosi. Manau, kad turėtų būti keli universitetai ir reikėtų stengtis, kiek įmanoma, išlaikyti gaunamus išteklius bei tinkamai juos naudoti“, – svarstė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė V. Salienė.

Socialdemokratų kandidatas ir Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas R. Vaitkus mano, kad tame pačiame mieste neturėtų būti kelių vienodos krypties studijų programų, o kolegijos miestuose turėtų apsijungti ir veikti išvien. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad verslo sektoriaus investicijos į mokslą kol kas pernelyg menkos. Atitinkamai ir pokyčiai vyksta itin vangiai.

Realių pokyčių greit nesitiki

Nors diskutuota gana plačiai, kai kurie studentai iš susitikimo su priešrinkiminėmis nuotaikomis gyvenančiais politikais tikėjosi daugiau.

„Objektyvios ir tikrai reikalingos tiesos neišgirdau. Manau, politikai kalbėjo per daug abstrakčiai. Diskusijos su tuščiomis kalbomis niekur neveda, trūksta kryptingo žingsnio. Studento krepšelis kelia aršias diskusijas, emigracija įnešė svarų indėlį mažindama studentų skaičių Lietuvoje. Aukštasis mokslas brangsta. Aš pats pirmąjį bakalaurą baigiau mokamoje studijų vietoje, o tik stodamas į antrąjį, kuomet sumažėjo stojančiųjų skaičius, patekau į valstybės finansuojamą vietą. Taip neturėtų būti“, – po diskusijos įspūdžiais dalinosi Vytautas Mikalauskas, KTU studijuojantis Viešąjį administravimą.

Diskusijos moderatorius A. Lašas pripažino tikėjęsis išgirsti daugiau konkretesnių atsakymų į keliamus klausimus, tačiau pasidžiaugė, jog Seimo rinkimų karuselėje dalyvaujantys politikai buvo vieningi nemažai klausimų.

„Smagu, kad skirtingų politinių partijų atstovai sutaria dėl mokytojų skaičiaus mažinimo, dėl aukštųjų mokyklų jungimo, finansinių resursų didinimo. Žinoma, didelių revoliucinių postūmių čia greičiausiai neįvyks, bus lėta evoliucija ir iki realių pokyčių gali praeiti nemažai laiko“, – kalbėjo A. Lašas.