Skaitmenizacija Lietuvoje: Dėl nesuderintų duomenų bei informacijos keitimosi tarp statybos dalyvių daromos kritinės klaidos

Svarbiausios | 2021-05-04

Darius Pupeikis, Kauno technologijos universiteto (KTU) Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovas

Ne paslaptis, kad statybos metu – net ir projektavimo stadijoje kelis kartus kuriant bei tvarkant tuos pačius duomenis – sunaudojama daug išteklių. Šiandien vis dar yra naudojamos skirtingos projektavimo programos, kurios tarpusavyje nesisieja – pastačius statinį gautų duomenų ir informacijos neįmanoma pakartotinai panaudoti kituose pastato gyvavimo ciklo procesuose. Balandžio mėnesį Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurios įpareigos viešojo sektoriaus statybos projektuose naudoti statinių informacinių modeliavimo (BIM) metodus. Tačiau kodėl tai taip svarbu Lietuvos statybos sektoriui?

Kalbant apie labiau skaitmenizuotus sektorius, tai žinome, kad kompiuterių ar interneto kalba dažniausiai yra paremta globaliais standartais, pavyzdžiui, HTML, CSS ar kitais klasifikatoriais, kuriais naudojasi visos pasaulio šalys. Šiame sektoriuje standartai yra būtini, siekiant užtikrinti tinkamą, tokių mums gerai žinomų sistemų kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“, „Apple“, veikimą. Tad statybos informacijos klasifikatorių reikšmė yra neabejotina, siekiant turėti struktūruotus, mašinai ir žmogui vieningai ir globaliai suprantamus duomenis bei informaciją.

Darius Pupeikis
Darius Pupeikis

Statinio gyvavimo ciklo procese yra naudojami nesuderinti duomenų perdavimo formatai ir klasifikatoriai – skaitmeniniai elementai skirti duomenims grupuoti. Dėl nesuderintų duomenų bei informacijos keitimosi tarp statybos dalyvių, atsiranda statinių projektavimo ir statybos klaidos. Todėl svarbu nuo pirmų brėžinių sukurti duomenis, kurie būtų atnaujinami ir naudojami iki pat pastato renovacijos ar griovimo.

Deja, žmogui yra sunku išanalizuoti pernelyg didelius, nuolat atsinaujinančius, duomenų kiekius. Tikrasis duomenų potencialas išryškėja tada, kai dirbtinis intelektas, tiksliau, mašininiu mokymusi ir analize grįstos programos, gali juos apdoroti ir pateikti aiškias išvadas. Tačiau visi duomenys turi būti aiškiai klasifikuoti ir užfiksuoti pagal vieningą klasifikatorių.

Prie BIM metodų pasiruošimo naudojimui ir aiškių klasifikatorių parengimo jau keletą metų dirba Aplinkos ministerijos suburta BIM-LT projekto specialistų komanda, kuriai priklauso ir Kauno technologijos universiteto (KTU) ekspertai.

Skaitmeniniai duomenys – tarpusavyje nesusieti

Šiuo metu skaitmeninių duomenų kiekiai ir spektras statybos projektuose auga, todėl kyla vis daugiau iššūkių juos apjungiant, susisteminant ir federalizuojant. Svarbu akcentuoti, kad žmogaus protas geba interpretuoti duomenis, tačiau mašinai turi būti nustatytos absoliučiai tikslios taisyklės, duomenų metamodeliai ar ontologijos, leidžiančios perskaityti ir suprasti duomenis.

Šie teiginiai atskleidžia duomenų modelių standartizavimo, struktūravimo ir, mūsų atveju, statybos informacijos klasifikatoriaus reikšmę skaitmenizavimo progresui. Siekiant suprasti BIM-LT projekto metu kuriamo Nacionalinio statybos informacijos klasifikatoriaus (NSIK) svarbą, reikia nagrinėti galimus kriterijus, kurie konkrečiai atskleistų, kas yra svarbu Lietuvos kontekste.

Pirmiausia, nacionalinis klasifikatorius turėtų pasižymėti lankstesnėmis galimybėmis susieti esamus – sektorinius. Tokių klasifikatorių pavyzdžiai: Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio (SEDR) specifikacija, Statybos įstatymo ir poįstatyminiais teisės aktais reglamentuojamų statinių, statybos dalyvių, rūšių, kategorijų, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, Valstybinės geologijos informacinės sistemos (GEOLIS) ir kiti.

Nors paminėtų sektorinių klasifikatorių pagrindu valstybinėse informacinėse sistemose yra saugomi dideli masyvai skaitmeninių duomenų, tačiau jie nėra tarpusavyje susieti. Šiuo atveju, NSIK galėtų būti naudingas apjungiant dalį sektorinių klasifikatorių pagrindu saugomų duomenų.

Tarptautinėje erdvėje yra buvę įvairių iniciatyvų ir bandymų susieti ištisas atskirų klasifikatorių ontologijas, siekiant integruoti duomenis tarp informacinių sistemų. Tačiau dažnu atveju tenkinančio rezultato pasiekti nepavyksta, kadangi egzistuojantys klasifikatoriai įprastai skiriasi savo struktūromis, terminija ir jų semantine prasme (apibūdinimu). Kartais objektai (klasės) gali būti susieti, tačiau dauguma tokių bandymų baigiasi skirtingomis kategorijomis ir įvairiomis išimtimis, o tai yra nepriimtina siekiant darnios integracijos.

Svarbus kriterijus – globalus duomenų integravimas

Sąsajų nustatymas yra aktualus ir taikant specializuotą programinę įrangą, pavyzdžiui, „Revit“, „Tekla Structures“, „ArchiCAD“ ar kitas. Esant poreikiui keistis duomenimis ar integruoti juos iš skirtingų platformų, atsiranda problemų, susijusių su programine įranga. Skiriasi sisteminės klasės, kurios jau yra nustatytos bei neredaguojamos.

Kalbant apie NSIK kriterijus yra svarbu paminėti, kad klasifikatorius yra kaip „gyvas organizmas“, kuris turi būti nuolatos prižiūrimas ir tobulinamas. Dėl to klasifikatoriaus lankstumas – atnaujinimo, papildymo ir pakeitimo galimybės – yra labai svarbi charakteristika. Detalūs, vienos hierarchijos klasifikatoriai yra mažiausiai lankstūs – juos sunku pakeisti, pavyzdžiui, kuomet statybos elementai ar jų tipai yra klasifikuojami kartu su jų savybėmis ar kita informacija.  Gerokai lankstesni yra funkcinio pobūdžio, kurie aiškiai atskiria klases ir jų savybes, pavyzdžiui, medžiagiškumas, fizikinės savybės ir kitos.

Trečias, tačiau ne mažiau svarbus kriterijus yra NSIK tarptautiškumas, paprastai vertinamas kaip tarptautinių standartų reikalavimų atitikimas. Šio kriterijaus reikšmė yra itin svarbi atsižvelgiant į statybos paslaugų eksportą/importą, globalaus duomenų integravimo, programinės įrangos ir kitus aspektus.

Svarbu paminėti, kad pasaulyje ilgai nebuvo bendros klasifikavimo sistemos, todėl kai kurios šalys vadovaujasi tarptautiniu ISO 12006-2 standartu, kuriame pateikiamos duomenų tvarkymo bei informacijos saugojimo gairės – kaip pagal funkciją, struktūrą ar vietą turi būti aprašomi visi tarpusavyje susiję ar atskiri objektai. Šio standarto pagrindą atitinka daugelis populiariųjų tarptautinių klasifikatorių kaip „Uniclass2015“ (Jungtinė Karalystė), „Cuneco Classification System“ (Danija), „Omniclass“ (JAV), „CoClass“ (Švedija).

Aukščiausiame hierarchiniame lygyje ISO 12006-2 informacija yra generalizuojama į tris pagrindines klases: statybos rezultatai, procesai ir resursai. Pagrindinis principas pagrįstas tuo, kad statybos procesai naudoja atitinkamus resursus, o to pasekmė – statybos rezultatas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2019 m. pradėjo vykdyti projektą „Priemonių, skirtų viešojo sektoriaus statinių gyvavimo ciklo procesų efektyvumui didinti, taikant statinio informacinį modeliavimą, sukūrimas (BIM-LT)“. BIM-LT projekto partneriai: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas ir valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.

Kauno technologijos universitetą atstovauja Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro ir Statybos ir architektūros fakulteto darbuotojai. BIM-LT projekto tikslas – didinti viešojo sektoriaus statinių statybos planavimui, projektavimui, statybai, eksploatavimui, valdymui skiriamų išteklių naudojimo efektyvumą, taikant statinio informacinio modeliavimo priemones. Daugiau informacijos apie BIM-LT projektą galite rasti https://statyba40.lt/  

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku