Tarptautinių aljansų gretose įsitvirtinę Lietuvos universitetai kviečia į bendrą forumą

Prieš keletą metų ES valdžios viršūnėse įtvirtinta idėja sustiprinti Europos universitetus, konsoliduojant jų pajėgas, įgauna pagreitį – skirtingų šalių aukštosios mokyklos sparčiai buriasi į tarptautinius aljansus, kurių pagrindas – ilgalaikis ir strateginio lygmens bendradarbiavimas.

Aktyvių strateginės partnerystės veiksmų su kolegomis iš užsienio ėmėsi ir į skirtingus aljansus vieni pirmųjų pateko 5 Lietuvos universitetai:  KTU, KU, VDU, VGTU (Vilnius Tech), VU.

Iš šių universitetų susibūrusi ekspertų komanda gruodžio 9 dieną inicijuoja forumą, skirtą plėtoti diskusijoms apie visoje Europoje vykstančius švietimo pokyčius, tokių aljansų kuriamą vertę ir kylančius pagrindinius iššūkius. Atvirą visuomenei renginį „Aukštojo mokslo transformacija: strateginė kryptis – aljansai“ transliuos portalas DELFI.lt

Forumas bendrai diskusijai suburs valstybės ir viešųjų institucijų atstovus, aukštojo mokslo vizionierius bei praktikus iš Europos universitetų aljansų. Forumo programoje numatyti švietimo, ekonomikos ir kitų sričių ekspertų pranešimai bei žurnalisto, rašytojo Dovydo Pancerovo moderuojama diskusija. Renginio iniciatorius  – Kauno technologijos universitetas (KTU), į organizatorių gretas prisijungė ir kitos aukštosios mokyklos: Klaipėdos universitetas (KU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), VILNIUS TECH ir Vilniaus universitetas (VU).

Jungtuvės į aljansus  – vardan konkurencingumo didinimo

Siekiant Europos universitetų tarptautinio konkurencingumo, dar 2017 metais Geteborgo aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai priėmė sprendimą sukurti Europos švietimo erdvę, įgyvendinant Europos universitetų iniciatyvą (EUI) – skirtingose valstybėse veikiančios aukštosios mokyklos buriasi į aljansus, vienijamus bendrų tikslų.

Pasak forume pranešimą skaitysiančio Švietimo, mokslo ir sporto ministrės (ŠMSM) patarėjo Andriaus Zaličio, vertinant Lietuvos aukštojo mokslo sektoriaus dydį pagal institucijų ir studentų skaičių, Europos kontekste mūsų šalis gerokai pralenkia vidurkį. Pavyzdžiui, po pirmojo EUI kvietimo rezultatų, iš 17 finansavimą gavusių aljansų, trijuose iš jų –  Lietuvos universitetai.

„Tai buvo puikus rezultatas, atskleidęs, kad tiek Lietuvos valstybinės institucijos, tiek aukštosios mokyklos buvo suinteresuotos iniciatyvos formavimu ir tinkamai pasiruošė startui“, – teigia A. Zalitis.

Anot jo, Europos universitetų idėja yra paremta keliais tikslais, vienas iš jų – tarptautiškumo plėtra. Šiuo metu Europa gali pasigirti studijų mainų programa „Erasmus +” – tai sėkmingiausia judumą skatinanti iniciatyva. Nuo pirmųjų šios programos vykdymo metų ja pasinaudojo daugiau nei 10 milijonų asmenų.

„Pasiteisinęs mainų formatas skatino švietimo bendruomenę ieškoti glaudesnių tarpusavio ryšių, kurti ilgalaikius santykius, grįstus bent jau kelis metus trunkančių projektų pagrindu. „Erasmus +“ evoliucija atspindi šiuos augančius bendruomenės poreikius. Yra natūralu, kad pribrendome dar vienai integracijos stadijai, skatinančiai tarptautiškumą. Į šį naują etapą mus veda Europos universitetų iniciatyva“, – sako A. Zalitis.

Be to, ES siekia atkreipti dėmesį ir į aukštojo mokslo sektoriaus konkurencingumo sustiprinimą visame pasaulyje – svarbu, kad Europa kaip žemynas taptų mobilių studentų traukos centru, o universitetai konkuruotų tarptautiniu mastu.

„Europos universitetų iniciatyva yra priemonė, kurios sėkmė leis Europos Sąjungos šalims pasiūlyti tiek vietiniams, tiek iš kitų žemynų atvykusiems studentams unikalią patirtį – studijas ne vienoje institucijoje ir valstybėje, bet keliose skirtingose kultūrose“, – apie aljansų ateitį kalba A. Zalitis.

Pasak jo, plėtojant EUI, atsiras daugiau paskatų valstybėms kartu peržvelgti tam tikrus studijų reglamentavimo aspektus, tarp kurių  – kvalifikacijų pripažinimas, jungtinių programų vertinimas ir panašūs klausimai. A. Zaličio manymu,  ateityje ši iniciatyva taps ne tik aukštųjų mokyklų, bet ir valstybių tarpusavio supratimą didinančiu reiškiniu.

„Kaip dar vieną siekį galima išskirti sistemų harmonizaciją. Čia daug nuveikta Europos aukštojo mokslo erdvės Bolonijos proceso platformos dėka, tačiau dalis siūlomų priemonių strigdavo valstybėse dėl to, kad realus jų įdiegimo poreikis nebūdavo toks didelis, kad taptų politiniu prioritetu“, – sako Ministrės patarėjas.

Daugiau mobilumo bei bendradarbiavimo galimybių

Šiuo metu švietimo ekosistema keičiasi, o šioje transformacijoje lyderių vaidmenį atlieka Europos universitetų aljansai. Nepriklausomas patarėjas aukštojo mokslo strategijos klausimais Peter van der Hijden iš Briuselio mato ir iššūkių. Jo nuomone, šiuo metu neaišku, ar aljansai siekia glaudesnio bendradarbiavimo, ar vienos bendros daugiafunkcinės institucijos steigimo. P. van der Hijden „Aukštojo mokslo transformacija: strateginė kryptis – aljansai“ forumo metu skaitys pranešimą tema „Europos universitetai: kaip iš miglotos sąvokos sukurti sėkmę sau ir kitiems?“

„Manau, kad Europos universitetų pasiekimai turėtų būti naudingi tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, pastaruoju gal kiek mažiau“, – prognozuoja P. van der Hijden.

Pasak jo, ne visi supranta EUI naudą bei laiko ją nesuderinama su įprastu bendradarbiavimo modeliu ir tinklų kūrimu švietimo ir mokslinių tyrimų srityse: „Dalis akademinės bendruomenės mano, kad iniciatyva reikalauja per daug išteklių. Pavyzdžiui, laikas skiriamas aljansui, galėtų būti naudingas pagrindinėms švietimo ir mokslinių tyrimų užduotims spręsti.“

Vis dėlto, ŠMSM patarėjas A. Zalitis mano, kad tai – nauja tarptautiškumo aukštajame moksle stadija, gili ir ilgalaikė integracija, kuri leis institucijoms eksperimentuoti ir kurti naujus mobilumo, patirties mainų ir bendradarbiavimo formatus: „Tokius, į kuriuos nebus baisu investuoti daug laiko ir dėmesio, nes pats aljansų formatas garantuos jų ilgaamžiškumą.“

„Be abejo, galima tikėtis ir naujų vėjų kitose institucijų veiklose. Būtų sunku įvardinti aukštosios mokyklos gyvenimo elementą, kurio ši iniciatyva nepalies. Tikėtina, kad visos įsitraukusios aukštosios mokyklos iš partnerių perims vertingą patirtį ir sustiprins savo veiklą: keisis didaktika, studijų organizavimas, prieinamumo ir lankstumo klausimai, procesų ir pačių aukštųjų mokyklų valdymo sistemos, studijų kokybės užtikrinimas ir kitos veiklos. Su laiku šios pamokos kristalizuosis į progresyvias idėjas visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai“, – mano jis.

Ateityje – daugiau nei 20 stiprių Europos universitetų

Pasak P. van der Hijden, pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama diegiant Europos universitetų iniciatyvas, apima tiek universitetų organizacinį lygmenį – valdymas bei naudos įrodymas, tiek vyriausybinį – reikia pašalinti teisines kliūtis, kad aljanso partneriai galėtų integruoti dalį savo misijų, užmegzti ryšius su naujomis auditorijomis ir ugdyti kompetencijas atitinkamose srityse.

„Taip pat, kalbant apie vyriausybinį lygmenį, svarbu ieškoti ir skirti papildomą finansavimą Europos universitetų aljansuose dalyvaujantiems universitetams, su sąlyga, kad jie pasieks aukštus rezultatus bendraudami su naujomis auditorijomis ir pasiekdami kompetencijas atitinkamoje srityje“, – pažymi P. van der Hijden.

Vis dėlto, jis įsitikinęs, kad ateityje turėsime apie 20-30 stiprių Europos universitetų, kurie galės konkuruoti pasauliniu mastu, o konkurencingiausi aljansai, universitetų grupės (daugiausia nacionalinės, kai kurios tarpvalstybinės) sulauks ir didesnio finansavimo iš ES.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas A. Zalitis teigia, kad viena pagrindinių priežasčių, galinčių kliudyti Lietuvai integruotis į aljansus –  tradicija daug gyvenimo aspektų reglamentuoti įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais. Jis pabrėžia, kad kuo griežtesnis bei detalesnis reglamentavimas, tuo mažesnės lankstumo galimybės – sunkiau eksperimentuoti, tačiau problemos yra išsprendžiamos.

„Ministerijoje esame suformavę darbo grupę, kurios pagrindinė ilgalaikė paskirtis – identifikuoti teisines kliūtis ir ieškoti bendrų sprendimų, kurie leistų universitetams integruotis į aljansus. Diskutuojame ir dėl pačios iniciatyvos plėtros Europiniame lygmenyje, siekiant institucijoms užtikrinti daugiau pastovumo, aiškumo. Be abejo, į aljansų veiklos plėtrą dėmesingai turėtų žvelgti ne tik patys universitetai ir ministerija, bet ir platesnis ratas suinteresuotų šalių – verslas, nevyriausybiniai sektoriai, kitos valstybės institucijos“, – sako A. Zalitis.

Renginys gruodžio 9 d. 10:00–13:30 val. bus transliuojamas tiesiogiai. Transliacijos DELFI portale nuoroda: http://www.delfi.lt/a/88842111.