Vasario 16-oji – ne tik valstybės, bet ir nacionalinio aukštojo mokslo gimimo diena

Vasario 16-oji – ypatinga diena mūsų šaliai dėl tądien 1918 m. pasirašyto valstybės atkūrimo akto ir paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės. Tačiau tai – ne vienintelė priežastis, dėl kurios šią dieną kiekvienas turėtume vertinti dar labiau. Pasak KTU Muziejaus vadovės Audronės Veilentienės, pirmosios respublikos laikotarpiu buvo stengiamasi visų valstybei svarbių įstaigų atidarymą organizuoti būtent tą dieną. Todėl 1922 m. vasario 16 d. atidarytas ir pirmasis nacionalinis Lietuvos universitetas.

Nors Lietuvos universitetas (LU) neišliko iki šių dienų, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidento, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus Eugenijaus Valatkos teigimu, svarbu tai, kad iš tarpukaryje gyvavusio Lietuvos universiteto išaugo šiuolaikinės Kauno aukštosios mokyklos – Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų universitetai, iš dalies – Lietuvos sporto universitetas.

„Šios aukštosios mokyklos 1922 m. įkurtame Lietuvos universitete šiandien atpažįsta savo organizacijų ištakas bei su juo sieja savos istorijos tarpsnius. Kitąmet minimas LU įkūrimo šimtmetis svarbus ne tik dėl pačios organizacijos įkūrimo fakto, bet ir dėl to, kiek šiame universitete dirbę žmonės nuveikė Lietuvos labui ir valstybės identiteto formavimui. Jie net ir per okupacijas tęsė dar tarpukario metu pradėtus darbus, mokslinius tyrimus ir akademines tradicijas“, – teigia E. Valatka.

Pasak KTU rektoriaus, itin svarbu tai, kad Vasario 16 d. galima minėti ir kaip simbolinį nacionalinio aukštojo mokslo gimimo momentą. Būtent po 1922 m. mokslinis diskursas įgavo visas sąlygas būti plėtojamas jaunai valstybei itin svarbia lietuvių kalba.

„Kai kurių istorikų liudijimu, iki 1922 m Lietuvoje, tiksliau – Vilniaus universitete, mokslo darbai daugiausia buvo rašomi kitomis kalbomis – lietuvių kalba akademinėje aplinkoje dar nebuvo įsitvirtinusi. Tuo tarpu LU vykę procesai leido vystytis mokslinei lietuvių kalbai – tai itin reikšminga įtvirtinant jos statusą ir stiprinant tautinį identitetą“, – tikina E. Valatka.

Valstybė be universiteto – nepripažįstama

KTU Muziejaus vadovė taip pat pabrėžia nacionalinio Universiteto įkūrimo svarbą atkurtai valstybei ir netgi jos tarptautiniam pripažinimui.

Anot jos, nors pagrindinė tarptautinio Lietuvos nepripažinimo priežastis buvo oficialiai neišspręstas sienos su Lenkija klausimas ir Lenkijos siekis susaistyti Lietuvą federaciniais ar konfederaciniais ryšiais, tačiau didžiųjų Europos valstybių diplomatai kartais neoficialiai prasitardavo: „Kokia čia valstybė, jei net universiteto neturite“.

„Europoje buvo neįsivaizduojama, kad valstybė gali neturėti universiteto. Visos okupacijos žlugdė Lietuvoje švietimą, vykdė ideologinę prievartą ir represijas. Tai veikė žmonių psichiką, menkino tautinę savigarbą, stabdė kultūrinį ir ekonominį okupuoto krašto vystymąsi“, – sako A. Veilentienė.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę 1918 m. šalyje nebuvo nė vienos aukštosios mokyklos. Vilniaus universitetas buvo uždarytas po 1831 m. sukilimo – 1832-aisiais. 1918 m. gruodžio 15 d. Lietuvos taryba patvirtino Vilniaus universiteto statutą ir ruošėsi jį atidaryti, tačiau į Lietuvą pradėjo veržtis Sovietų Rusijos kariuomenė.

„Lietuva negalėjo atremti puolimo, nes dar neturėjo kariuomenės. Todėl Lietuvos Tarybai ir vyriausybei teko evakuotis į Kauną, kuris tapo laikinąja sostine, – pasakoja KTU Muziejaus vadovė. – Neilgai trukus, 1920 m. sausio 27 d., Kauno komercijos mokyklos direktorius Zigmas Žemaitis su grupe bendraminčių Kaune įkūrė Aukštuosius kursus – privačią aukštąją mokyklą.“

Nors buvo tikimasi, kad Aukštieji kursai netrukus taps universitetu, to įgyvendinti nepavyko dėl tų metų vasarą prasidėjusio karo su Lenkija, kurios kariuomenė sumušė Raudonąją Armiją ir, vydama ją, peržengė Lietuvos sieną.

„Todėl tik 1922 m. lietuviams Aukštųjų kursų pagrindu pavyko įkurti valstybinį Lietuvos universitetą. Atkurta valstybė ir pagaliau pradėtas vystyti nacionalinis aukštasis mokslas padarė didžiulį proveržį tarpukario Lietuvoje, kuris stebino ir joje apsilankančius užsieniečius“, – teigia A. Veilentienė.

Neįkainojamas LU vaidmuo Lietuvos vystymuisi

Pasak KTU Muziejaus vadovės, pirmiausia LU įkūrimas pakeitė Lietuvos gyventojų švietimo padėtį, sudarė sąlygas akademinei minties raidai ir mokslo sklaidai, be to, ugdė intelektualinį valstybės potencialą.

„Dėstytojai rengė ir leido vadovėlius, ruošė ne tik universiteto studijų, bet ir mokyklų programas, parengė kvalifikuotų mokytojų Lietuvos gimnazijoms. Universiteto profesoriai buvo daugelio mokslo šakų pradininkai išsivadavusioje iš ilgametės okupacijos Lietuvoje.

Be to, Lietuvos universitete prasidėjo daugelio Lietuvos poetų ir rašytojų kūrybinė raiška, virė turtingas kultūrinis gyvenimas, o dalyvavimas gausiose studentų organizacijose ugdė asmenybes, mokė demokratijos pagrindų net autoritarinio valdymo sąlygomis“, – sako A. Veilentienė.

Lietuvos universitetas taip pat padarė įtaką lietuvių kalbos plėtotei: Universitete visos paskaitos buvo dėstomos lietuvių kalba, buvo leidžiami lietuviški vadovėliai lietuvių kalba. Dėstytojai kūrė įvairių mokslo šakų lietuvišką terminiją, rengė žodynus, rūpinosi lietuvių kalbos studijomis ir jos populiarinimu užsienyje.

„Aukštojo mokslo vystymas valstybėje stiprino ir tautinį identitetą, ugdė pilietiškumą ir patriotizmą. Visų pirma, Universiteto dėstytojai ir studentų organizacijos skatino dirbti Lietuvai ir prisidėti prie valstybės kūrimo bei klestėjimo, domėtis Lietuvos istorija ir kultūra, rūpintis valstybės ateitimi. Universiteto absolventai dirbo ir Lietuvos pasiuntinybėse užsienyje, kur gynė Lietuvos interesus ir rūpinosi mūsų kultūros sklaida, organizuodami Lietuvos menininkų parodas ir koncertus“, – teigia KTU Muziejaus vadovė.

Visos Universitete vykdytos veiklos prisidėjo prie sėkmingos Lietuvos valstybės socialinės ir ekonominės raidos bei spartino miestų kultūros ir urbanizacijos procesus, inžinerinį, technologinį progresą. Buvo vystomos medicinos mokslo žinias, kurių dėka gerėjo Lietuvos gyventojų sveikatos būklė.

„Visa tai rodo, kad nacionalinio universiteto įkūrimas atkurtoje valstybėje turėjo itin svarbią reikšmę. Todėl kitąmet vasario 16 d. minint ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, bet ir tuo pačiu Lietuvos universiteto įkūrimo šimtmetį kiekvienas turėtų įvertinti, kiek daug aukštasis mokslas paveikia valstybingumą ir tautos vystymąsi“, – įsitikinusi A. Veilentienė.