Vienaragio sėkmės receptas: lengvai įdiegiamos technologijos ir privatus ankstyvas finansavimas

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkių komanda su partneriais, ištyrusi 125 skaitmenines psichinės sveikatos platformas teigia, jog šios srities vienaragiai dažniausiai gavo finansavimą ankstyvoje stadijoje, vystė ne giliąsias technologijas, bet rinkai reikalingas paslaugas, taikė prenumeratos kaip pajamų šaltinio modelį. Valstybės finansavimas, teigia mokslininkės, gali turėti atvirkštinį efektą – ne paskatinti, o sustabdyti startuolio tapimą vienaragiu.

Rizikos kapitalo verslo kalba, vienaragis – tai startuolis, kurio vertė viršija 1 milijardą JAV dolerių. Nors skaitmeninės platformos dėl savo teikiamų paslaugų modelio turi potencialo greičiau nei kitos įmonės tapti vienaragiais, pasak KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorės Astos Pundzienės, tokios išskirtinės sėkmės sulaukia mažiau nei 10 proc. skaitmeninių paslaugų startuolių.

Pasak jos, KTU atlikto tyrimo rezultatai suteikia pagrindo svarstyti apie tikslingesnius finansavimo startuoliams kriterijus, o įžvalgos galėtų būti naudingos visiems skaitmeninių paslaugų vystytojams, ne tik sveikatos srityje.

Sėkmę lemia ne vienas veiksnys, o jų derinys

KTU EVF mokslininkių komanda, kartu su kolegėmis iš Prancūzijos ir Ispanijos universitetų, siekdamos nustatyti startuolių sėkmės faktorius, ištyrė 125 psichikos sveikatos platformas, tarp kurių – 12 vadinamųjų vienaragių. Pasak mokslininkių, psichikos sveikatos paslaugas siūlančių skaitmeninių platformų poreikis, ir, atitinkamai, tokių sprendimų kiekis pokovidiniu laikotarpiu smarkiai išaugo.

„Tyrimo idėja gimė stebint sparčiai besivystančius verslus, startuolius. Aspektas, kuris kelia daugiausiai klausimų yra: kodėl tokias reikalingas – sveikatos – paslaugas vystantiems startuoliams nesiseka? Iš šio klausimo kilo kitas: ką daro tie startuoliai, kuriems vis dėlto sekasi? Pasirinkta psichikos sveikatos platformų sritis suteikė pakankamai plačią imtį šiems klausimams ištirti“, – teigia Rima Sermontytė-Baniulė, viena iš tyrimo bendraautorių.

Apibendrindama atliktos studijos rezultatus, R. Sermontytė-Baniulė teigia, jog išskirtinę sėkmę lemia ne vienas kuris atskiras veiksnys, o jų deriniai, vienas kitą papildantys sprendimai. Išanalizavusi sėkmingiausius psichikos sveikatos startuolius, mokslininkių komanda išskyrė kelias potencialiai sėkmingas vadybinių pasirinkimų kombinacijas.

„Mūsų tyrimas rodo, kad finansavimo gavimas ankstyvoje verslo vystymo stadijoje yra viena iš esminių sėkmės dedamųjų. Sėkmingi verslo vystymo deriniai apima giliųjų technologijų vystymą verslas-verslui segmente, be valstybinio finansavimo, bei paprastesnių technologijų vystymą verslas-klientui segmente, renkantis prenumeratą kaip pajamų gavimo modelį“, – paaiškina KTU EVF mokslininkė.

Pasak A. Pundzienės, nors buvo tiriamos skaitmeninės sveikatos paslaugos, gautieji rezultatai galėtų būti pritaikomi ir kitose, panašiose srityse – pavyzdžiui, švietime. Prenumeratos pajamų modelį, kuris būdingas didelei daliai sėkmingų skaitmeninių psichikos sveikatos platformų, taiko ir kitų sektorių – žiniasklaidos, finansų, informacinių technologijų – skaitmeninių paslaugų įmonės.

Valstybės fondų finansavimas – tarsi dviašmenis kardas

Vienas iš įdomiausių tyrimo autorių atradimų – įžvalga, jog valstybės finansavimas nepadeda, o neretu atveju – net ir sutrukdo startuoliui siekti vienaragio statuso.

„Valstybiniai fondai, investuojantys į inovacijų vystymą, kelia skirtingus tikslus, nei privatūs investuotojai. Pavyzdžiui, valstybė dažnai siekia socialinių tikslų – kad būtų įdarbinta daugiau tyrėjų, keliami labai aukšti reikalavimai moksliškumui, prioritetizuojamas giliųjų technologijų vystymas“, – vardina A. Pundzienė.

„JAV inovacijų ekosistema – labai išvystyta, egzistuoja didžiulis privačių investuotojų tinklas. Šios šalies rinka mažiau suvaržyta; privatus verslas, investuodamas mąsto racionaliai – investuojama į tai, ko reikia vartotojui ir už ką jis yra pasirengęs mokėti, o giliosios technologijos vystomos jau tada, kai startuolis atsistojęs ant kojų ir gali į jas investuoti. Žinoma giliosios technologijos gali suteikti konkurencinį pranašumą inovacijų prisotintoje rinkoje“, – teigia A. Pundzienė.

Pasak jos, kai startuolis yra priverstas gyvuoti „nuo granto iki granto“, o privačių investuotojų nedaug, inovacijų vystymo tempas sulėtėja.

Ragina nesureikšminti „deep tech“ kriterijaus ir telktis į rinkos poreikius

KTU mokslininkės įsitikinusios – reikėtų peržiūrėti kriterijus, kuriais remdamiesi Europos ir Lietuvos fondai skiria finansavimą technologines inovacijas kuriančioms jaunoms įmonėms. Pasak A. Pundzienės, panašūs klausimai kyla visos Europos mastu, kas atsispindi neseniai paskelbtoje Draghi ataskaitoje.

„Europa klausia, kodėl mes, turėdami labai aukšto lygio fundamentaliuosius mokslinius tyrimus, inovacijas į rinką diegiame vangiau nei JAV ar Kinija? Iš vienos pusės, turime skirtingą socialinę sanklodą, skirtingą darbo etiką, skirtingą rinkos reguliavimą – tai suprantama ir yra labai gerai. Kita vertus, amerikiečiai, diegdami inovacijas į rinką, pirmiausia žiūri ko reikia vartotojams ir verslo sėkmės, o ne tiesiogiai mokslo naujumo. Mokslo naujumas jau atsispindi jų publikacijose arba patentuose. To galėtume pasimokyti“, – teigia A. Pundzienė.

Ji mano, kad finansuojant jaunas įmones, ypač kuriančias inovacijas tokioje svarbioje srityje kaip skaitmeninės sveikatos technologijos, prioritetą reikėtų teikti ne tam, kiek idėja atitinka mokslo inovacijų veiklos vertinimo kriterijus, įvardintus „Frascati“ vadovo leidinyje (2015 m.), o tam, kiek technologinė paslauga aktuali, t. y. kokią ji kuria naudą vartotojui.

„Jau turime e-sveikatą, kuri leidžia šalies mastu kaupti sveikatos duomenis ir jais dalintis. Tačiau yra daugybė skaitmeninių sveikatos paslaugų, kurios nėra išvystytos, kad ir, pavyzdžiui, telesveikata, skaitmeninė terapija, klinikinių sprendimų palaikymo, sveikatos paslaugų valdymo sistemos ir kita. Jeigu tokios paslaugos Lietuvoje nėra, vadinasi, tai – inovacija, kurią verta remti“, – teigia A. Pundzienė.

KTU mokslininkės primena, jog jų tyrimo duomenimis, ankstyvojo etapo finansavimas yra ypač svarbus veiksnys startuoliui tampant vienaragiu. Todėl jos ragina praplėsti valstybės finansavimo modelį, įtraukiant daugiau kriterijų – pavyzdžiui, vertinti įmonės kuriamą naudą vartotojams, startuolio vystymosi etapą bei augimo poreikius, kuriems ta finansinė injekcija pasitarnauja.

„Pirmiausia reikėtų žiūrėti, ar startuolis atliepia rinkos poreikį ir jei taip – suteikti jam paramą vystyti savo inovaciją. Visai nebūtinai pradėti nuo giliųjų technologijų vystymo, ypač, kai jos reikalauja didelių ir ilgalaikių investicijų. Įdiegta naujovė leis įmonei uždirbti, kas leis vystyti savo inovaciją toliau, diegiant deep-tech, o tai suteiks naudos ir sveikatos sektoriui, ir pacientams“, – teigia A. Pundzienė.

Aukščiau aprašytasis tyrimas buvo publikuotas „Strategic Entrepreneurship Journal“ ir yra pasiekiamas čia.