Viešojo administravimo ypatumai Lietuvoje ir JAV: kaip valstybės tarnautojams išvengti „tarnavimo“ politikai?

Pasak KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentės, Viešojo valdymo studijų krypties programų vadovės Eglės Vaidelytės, naujojoje studijų programoje ypatingas dėmesys bus kreipiamas į piliečių ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą. Tai – pirmoji tokio tipo programa Lietuvoje.

„Pirmus dvejus metus studentai studijuos savo universitete, o nuo trečių – susijungs į vieną didelę grupę, kuri dalį studijų praleis KTU, o dalį – UCF. Taip studentai įgis ne tik viešojo administravimo žinių, bet ir darbo multikultūrinėje grupėje gebėjimų, tarptautinės komunikacijos įgūdžių, kas yra labai svarbu viešojo administravimo profesionalams visame pasaulyje“, – teigia E. Vaidelytė.

Ji teigia, jog pastaraisiais dešimtmečiais viešajame valdyme kylančių socialinių, politinių, ekonominių iššūkių sprendimui tampa būtina išmanyti globalų kontekstą. Pasauliui šiandien reikia profesionalų, kurie supranta įvairias kultūras, geba rasti konstruktyvų dialogą su įvairiomis piliečių grupėmis.

„Globalizacijos procesų kontekste europiečiams labai vertingas transatlantinių iššūkių išmanymas, o amerikiečiams reikšmingas Rytų Europos kontekstas“, – mano E. Vaidelytė.

Amerikiečiams istorinis paveldas – egzotika

Amerikiečiai KTU partneriai, su kuriais Universitetas bendradarbiauja jau trejus metus, įsitikinę, jog tiek JAV studentams, tiek akademiniam personalui akademiniai mainai bus ypač įdomūs ir naudingi.

„Daugeliui studentų tai bus pirmoji tokia galimybė apsilankyti toje pasaulio dalyje, apie kurią jie mažai išmano. Be to, jūsų šalyje gausu istorinio paveldo – seniausi pastatai Orlando, Floridoje, yra vos 100 metų senumo“, – teigia S. Krick.

Pasak jos, tiek amerikiečiai, tiek lietuviai, siekiantys karjeros ir dirbantys viešojo valdymo administravimo srityje, susiduria su panašiais iššūkiais. Pavyzdžiui, kalbant apie ne pelno organizacijų valdymą, tiek JAV, tiek Europoje ar Azijoje dirbantys profesionalai turi rasti finansavimo būdus, pritraukti savanorius, administruoti biudžetą, gebėti įtraukti bendruomenes ir taip toliau.

Viešojo sektoriaus įvaizdis – didžiausias iššūkis šios srities profesionalams

Pasak Centrinės Floridos universiteto ekspertų, tiek Lietuvoje, tiek JAV viešasis sektorius susiduria su tomis pačiomis problemomis. Šiuo metu vienos iš pagrindinių yra viešojo sektoriaus įvaizdis ir, iš dalies su tuo susijęs, finansavimo trūkumas.

„JAV politinė aplinka yra tokia, kad šiuo metu tampa priimtina skeptiškai žiūrėti į vyriausybę. Kas nebūtinai yra teisinga, jei kalbėsime apie visą viešąjį sektorių – ne tik nacionaliniu, bet ir vietiniu lygmeniu“, – teigia UCF Viešojo valdymo ir nevyriausybinių organizacijų centro direktorius Thomasas Bryeris.

Kita vertus, ekspertai pastebi, kad jau kurį laiką ne pelno organizacijų sektorius yra greičiausiai augantis viešasis sektorius. Kad ir kokią programą būtų pasirinkęs viešojo administravimo studentas, jis įgytus įgūdžius gali pritaikyti bet kurioje viešojo valdymo srityje.

Būdų pasipriešinti nepriimtinai politikai – yra

Pasaulyje iškylant ir stiprėjant populistinėms jėgoms, visuomenėje auga nepasitikėjimas vadinamaisiais „karjeros“ politikais. Tačiau, pasak JAV ekspertų, politika žymios įtakos norintiesiems siekti karjeros viešojo valdymo srityje nedaro. Jų nuomone, kur kas sudėtingesnė situacija tų valstybės tarnautojų, kurie, dirbdami federalinio lygmens institucijose, turi įgyventi jiems nepriimtiną politiką.

„Paskaitų metu esame analizavę situaciją, susijusią su Prezidento Ronaldo Reagano administracija. Buvo tiriamas aplinkos apsaugos departamento darbuotojų, kurie nesutiko su vykdoma politika, elgesys. Paaiškėjo, kad be darbuotojų, kurie nusprendė prisitaikyti, tokių, kurie bandė keisti vadovų požiūrį, ir tų, kurie paliko tarnybą, buvo ir ketvirtoji grupė – tai žmonės, kurie daro tiek mažai, kiek tik gali, bet stengiasi išlikti poste“, – prisimena T. Bryeris.

Beje, pasak amerikiečių mokslininkų, tokia strategija gali būti veiksminga tik trumpuoju laikotarpiu. Jei politika, besikertanti su asmeninėmis vertybėmis, vykdoma ilgesnį laiką (pavyzdžiui, dvi prezidentines kadencijas), dėl moralinių dilemų gali tapti sudėtinga tęsti karjerą.

Svarbiausia – mokėti bendrauti

Michaelo Frumkino, UCF Sveikatos ir viešojo valdymo fakulteto dekano teigimu, gana veiksmingas būdas pasipriešinti nepriimtinai politikai yra asmeninės iniciatyvos ugdymas.

„Žmonės labai kūrybingi – yra įsipareigojimai darbui ir asmeniniai įsipareigojimai. Galima daryti labai daug dalykų, pavyzdžiui, privačiam asmeniui užsiimti lobistine veikla. Turint vertingos, išoriniams asmenims nepasiekiamos informacijos, galima labai daug nuveikti“, – įsitikinęs M. Frumkinas.

Pasak jo, pagrindinės savybės, kurias turi turėti bet kuris asmuo, siekiantis tarnybos viešajame sektoriuje, yra noras tarnauti žmonėms ir gebėjimas su jais bendrauti. Be to, valstybės tarnautojas privalo vertinti skaidrumą.

„Gali turėti visas geram administratoriui reikalingas savybes, būti puikiausiu projektų vadovu ar duomenų analitiku, tačiau jei negalėsi sutarti su aplinkiniais žmonėmis, nepavyks jiems ir tarnauti“, – teigia M. Frumkinas.

Lietuvoje trūksta savanorystės skatinimo vyriausybės lygmeniu

Pasak nuo 2015-ųjų aktyviai KTU SHMMF veikloje dalyvaujančio „Fulbright“ mokslo stipendininko T. Bryerio, labiausiai tiek Lietuvoje, tiek ir kitose valstybėse reikėtų skatinti asmeninį žmonių įsitraukimą į valstybės valdymą, raginti juos dalyvauti politikoje ne vien tik rinkimų metu. Vienas iš tokio įsitraukimo būdų – savanorystė, kurios lygis Lietuvoje, lyginant su Vakarų Europos šalimis ar JAV, yra labai žemas.

UCF doktorantės Sofiyos Prysmakovos teigimu, Rytų Europoje žmonės neaktyviai savanoriauja ne tik dėl to, kad nėra tokių tradicijų, bet ir dėl to, kad trūksta informacijos apie tokią veiklą.

„Yra nedaug savanoriškos veiklos organizacijų – turite gal porą didelių ir kelias mažas, joms visoms trūksta finansinės paramos. Mažose šalyse ypač svarbu, kad savanorystė būtų skatinama vyriausybės lygmeniu“, – teigia S. Prysmakova.

Bendradarbiavimas su JAV vyksta intensyviai

Nors neseniai įvykęs JAV mokslininkų vizitas buvo pirmasis tokio plataus masto UCF atstovų apsilankymas KTU, universitetų bendradarbiavimas vystomas nuo 2014-ųjų.

„Diskusija dėl jungtinio laipsnio studijų programos iškilo palaipsniui, pradėjus kartu vykdyti konsultacines veiklas ES finansuojamame projekte. Jau porą metų fakulteto akademinėje bendruomenėje kaip vizituojantis mokslininkas ir dėstytojas aktyviai dalyvauja T. Bryeris. Bendradarbiaujant su juo numatoma organizuoti bendrus KTU ir UCF specialistų vedamus kompetencijos kėlimo mokymus viešojo ir ne pelno organizacijų sektoriaus darbuotojams“, – pasakoja E. Vaidelytė.

Praėjusių metų birželį buvo laimėtas „Erasmus+“ finansavimas KTU ir UCF studentų, mokslininkų ir dėstytojų mainams. Tai – pirmoji tokio tipo partnerystė tarp JAV ir Lietuvos universitetų. Ši žinia sulaukė JAV ambasados Lietuvoje dėmesio, ambasada ypač palaiko jungtinės programos tarp KTU ir UCF idėją.