Vyriausybė uždegė žalią šviesą: KTU leista parduoti dar penkis pastatus

KTU yra pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla viešame aukcione pardavusi nenaudojamus pastatus, už kuriuos gautos lėšos investuotos į infrastruktūros gerinimą. Tokia galimybė atsirado Vyriausybei 2014 m. rugpjūčio 27 d. priėmus nutarimą leisti vykdyti bandomąjį projektą – parduoti patikėjimo teise Universiteto valdomą valstybės NT, t.y. leisti nenaudotinus pastatus investuoti į Universiteto kapitalo didinimą.

Parduodamas niekaip su KTU ateitimi, perspektyvomis ir strategija nesisiejantį NT, Universitetas taip pat sutaupys daug lėšų dabar skiriamų nenaudotinų pastatų priežiūrai, šildymui, valymui, apsaugai.

Pirmajame investavimo etape viešuose aukcionuose buvo parduodami penki studijų bei mokslo reikmėms nereikalingi ir geografiškai nuo KTU studentų miestelio nutolę pastatai. Du iš jų už (Savanorių ir Taikos prospektuose Kaune) jau parduoti už 1,7 mln. eurų (pradinė kaina siekė 1,6 mln. eurų). Už likusius tris tikimasi gauti apie 1,6 mln. eurų.

Už šio etapo metu parduotus pastatus gautomis lėšomis finansuota KTU fakultetų ir institutų optimizacija – jie perkelti į rekonstruotas ir pritaikytas mokymui patalpas, pergabenta mokomoji ir laboratorinė įranga.

Rugsėjo 16 d. priimtu ir šią savaitę patvirtintu nutarimu „Dėl valstybės turto investavimo ir viešosios įstaigos Kauno technologijos universiteto savininko kapitalo didinimo“, Vyriausybė patenkino KTU prašymą antrajame investiciniame etape parduoti dar penkis NT objektus, tarp kurių – apleistos, didelių investicijų reikalaujančios poilsiavietės Lazdijų ir Molėtų rajonuose bei butai Šventojoje ir Palangoje, kiemo statiniai ir dalis sporto salės Kaune. Statinių rinkos vertė – apie 185,5 tūkst. eurų.

Antrajame investiciniame etape gautos lėšos bus skirtos prioritetinio KTU ir partnerių vystomą projektą – netradicinių tyrimų bei inovacijų inkubatorių „M-Lab“, siekiant užtikrinti reikalingą jo įgyvendinimui nuosavą įnašą. „M-Lab“ suburs skirtingų mokslo sričių tyrėjus, menininkus, studentus, verslą, į savo veiklą įtrauks miestą ir valstybę. Projektą keliais etapais tikimasi įgyvendinti iki 2018 m.

„Įvertinant dabartinę Lietuvos ekonominę situaciją, valstybė nepajėgi Universitetui skirti tiek lėšų, kiek reikia jo infrastruktūros gerinimui. Tą kiekvienas suprantame. Reikia ieškoti kitų investicijų rezervų. Vienas iš jų ir yra perteklinis Universiteto nekilnojamasis turtas, kurio turi dauguma aukštųjų mokyklų ir kuris yra praktiškai nenaudotinas“, – yra sakęs KTU rektorius Petras Baršauskas.

Universitetas jau planuoja ir trečiąjį investicinį etapą ir dar šiemet prašys Vyriausybės leidimo į KTU kapitalo didinimą investuoti keturis Kauno centre esančius pastatus – Kęstučio g. 8 ir 27, Gedimino g. 43 bei Laisvės al. 55. Bendras jų plotas siekia apie 13 tūkst. kv. metrų. Šiuo metu atliekamas NT vertinimas.

P. Baršauskas pirmą kartą apie galimybę lėšų investicijoms gauti pardavus nenaudojamą

aukštosios mokyklos NT kalbėjo dar 1998 m., šią sėkmingai realizuotą idėją parsivežęs iš Talino technikos universiteto (Estija). Lietuvoje jos realizavimas užtruko 15 metų.