„Zooetikos“ paskaitos KTU „Santakos“ slėnyje

„Zooetika“ – tai „pilotinis“ KTU su partneriais kuriamo netradicinių tyrimų bei inovacijų inkubatoriaus „M-Lab“ projektas. Vienos disciplinos ribas peržengiantys, skirtingų sričių specialistus bendradarbiauti skatinantys projektai ieškos atsakymų į ateities klausimus, kurs meną, mokslą, technologijas, socialinius mokslus vienijančių sprendimų, kurių pasaulis pareikalaus rytoj.

Antrajame „Zooetikos“ paskaitų cikle (projektas startavo praėjusiųjų metų gruodį) bus diskutuojama apie erdvinį mąstymą, „maker“ kultūrą ir efektyvų bendradarbiavimą su kitomis gyvybės formomis. Terminas „zooetika“ apibrėžia bandymą „suausti“ žmonių ir kitų rūšių turimas žinias, poetiką, intelektą, nesistengiant įžvelgti ar planuoti, kur tai galėtų nuvesti.

Spalio 1 d. KTU „Santakos“ slėnyje paskaitas skaitys architektė, rašytoja, Jeilio universiteto Architektūros mokyklos profesorė Keller Easterling (JAV), sociologas ir profesorius iš Lesterio universiteto Vadybos mokyklos Dimitris Papadopoulosas (JK) bei Londono universiteto Goldsmito koledžo Kultūros studijų̨ centro profesorius Matthew Fulleris (JK).

Registracija į renginį: http://www.eventbrite.com/e/zooetics-ii-keasterling-dpapadopoulos-mfuller-tickets-18584256010

PASKAITŲ CIKLAS ZOOETIKA. SPALIO 1 D. 18:00 VAL. KTU „SANTAKOS“ SLĖNYJE

Keller Easterling. „Žinoti, kaip“

Mums gerai sekasi „žinoti, kas tai“ – t. y. įvardyti daiktus. Kartais primityviai laikome tokį kaupiamąjį pažinimą pirmine žinojimo forma. „Žinoti, kaip“ – gebėjimas suprasti objektų ryšius kaip informacinę sistemą – išplečia šią patirtį. Esame pratę prie informacinių sistemų, tokių kaip kalba, DNR ar programavimo kodas, abstraktumo. Tačiau mums daug sunkiau sekasi suprasti kaip informacija kaupiama kompleksiškuose, objektuose – nuo daiktų iki pastatų ir miestų. Daug greičiau suvokiame kas jie tokie ir kaip vadinasi, nei kaip jie veikia. Kartais sudėtinga atsitraukti nuo objekto ir susitelkti į jo veikimo būdų matricą, į tai, kaip jis skaičiuoja, generuoja ir keičiasi informacija. Paskaitos metu, remdamasi paprastais pavyzdžiais, lektorė atskleis „žinojimą kaip“, įgalinantį skaityti šią matricą kaip neribotą, begalinę.

Keller Easterling – architektė, rašytoja, Jeilio universiteto profesorė. Jos naujausia knyga „Viršvalstybingumas: infrastruktūros erdvių galia“ (Verso, 2014) tiria kaip globalių tinklų infrastruktūrą tampa medijomis politikai. Kitoje naujoje knygoje „Atimtis“ (Sternberg, 2014) autorė svarsto kaip sukurti likvidavimą, kitaip tariant – kaip pasukti vystymosi mašiną atgal. Kitos jos knygos: „Besitęsianti nekaltybė: Globali architektūra ir jos politinis maskaradas“ (MIT, 2005) ir „Organizavimo erdvė: kraštovaizdžiai, greitkeliai ir namai Amerikoje“ (MIT, 1999). 

Matthew Fulleris. „Vidury augimo“

Zooetika domisi kaip žmonės galėtų efektyviai bendradarbiauti su kitomis gyvybės formomis. Toks bendradarbiavimas iškelia du klausimus: kaip šių santykių kontekste keičiasi žmogaus supratimas, ir kaip atpažinti bendras tarprūšines ekologijas ir jose dirbti. Šitai savo ruožtu atveria erdves pokalbiui apie intencijas, estetiką, dizaino procesus ir meną. Judėti link šių erdvių reiškia susidurti su gamtos reikšmėmis ir santykiais tarp įvairių žinojimo rūšių. Lektorius, pasitelkęs botaniką ir etiko-estetikos sąvoką pasiūlytą Felixo Guatari, aptars būdus, kuriais augalų augimo mechanizmai ir modeliai gali siūlyti pavyzdžius ir gebėjimus tarprūšinio eksperimentinio mąstymo ir veikimo įgyvendinimui ir kvestionavimui.

Matthew Fulleris yra Kultūros studijų profesorius ir Kultūros studijų centro Goldsmiths Universitete direktorius. Netrukus bus išleista jo knyga „Kaip miegoti mene, biologijoje ir kultūroje“ („Bloomsbury“). Skaitytojams jis pažįstamas iš šių darbų: „Medijų ekologija, materialistų energija mene ir technokultūroje“ („MIT Press“), „Už signalo: Esė rinkinys apie programinės įrangos kultūrą“ („Autonomedia“) ir „Dramblys & pilis“ („Autonomedia“). Kartu su Usmanu Haque‘u jie sukūrė atviro kodo urbanistikos taisyklių rinkinį „Urban Versioning System v1.0“ (ALNY), o su Andrew‘u Goffely‘iu parašė knygą „Blogio medija”. Jis taip pat buvo Programinės įrangos studijų leksikono, išleisto MIT, redaktorius ir vienas iš žurnalo „Kompiuterijos kultūra“ redaktorių. http://www.gold.ac.uk/cultural-studies/staff/m-fuller/, 

Dimitris Papadopoulos. „Politinis posthumanizmas“

Kas yra politika, kai ji išskirstyta kitoms gyvybės formoms ir judančioms materijoms? Platesniame už žmogišką pasaulyje politika tampa išsklaidytu eksperimentavimu ir „darymas“ persmelkia politinę organizaciją. Taip atsiskleidžia platesnė socialinių judėjimų prasmė – jie pasitelkia paskirstytą išradinėjimo galią, ekologinį tarpsritiškumą, sudėtines praktikas, sudėtingą judėjimą tarp institucinio ir bendruomeninio mokslo. Įtraukia į veiklą žmogų, gyvūnus ir neorganinius veikėjus, veikia pabrėždami įgūdžius ir eksperimentinį darbą, topologiškai rinkdamiesi medžiagas ir procesus. Politika, kaip žinojimo praktikų keitimas, iškerojant pasaulius kitose ontologijose. Alter-ontologija atsiduria prieš patį politikos įvykį; tai – politika įsišaknijusi ląstelėse, audiniuose, erdvėje, daiktuose, augaluose ir gyvūnuose.

Dimitris Papadopoulos, sociologijos ir organizacijos dėstytojas Lesterio universiteto Vadybos mokykloje. Jo mokslo ir technologijos studijų, politikos ir organizacijos, darbo ir tarptautinės migracijos darbai išleisti daugelyje žurnalų ir keliose monografijose, tarp jų: „Pabėgimo takai“. „Kontrolė ir ardomoji veikla XXI amžiuje“ (Pluto Press 2008), „Analizuojant kasdienybės patyrimą; socialiniai tyrimai ir politinė kaita“ (Palgrave 2006) ir „Lev Vygotsky: darbai ir priėmimas“ (Campus 1999/Lehmanns 2010). Šiuo metu D. Papadopooulos baigia rengti knygą „Politinis posthumanizmas“, ir „Duke University Press“ leidykloje numato išleisti politinių ir ontologinių eksperimentavimo su technomokslu implikacijų studiją „Technomokslo judėjimai“.