Projekto tikslas – sukurti naują nekontaktinį ultragarsinį matavimo metodą, skirtą lakštinių kompozitinių struktūrų savybių tyrimams. Planuojamų tyrimų objektai – kompozitinės lakštinės struktūros, sukurtos panaudojant įvairias inovatyvias medžiagas (nano?struktūros, žėručio struktūros ir kt.); ir naudojamos įvairiose pramonės srityse. Išskirtinės šių medžiagų fizinės savybės bei gamybos technologijos pobūdis neleidžia jų kontrolei naudoti kontaktinių matavimo metodų. Tradiciniai nekontaktiniai ultragarsiniai tyrimo metodai, naudojami popieriaus savybių tyrimuose, remiasi nukreiptųjų bangų generavimu plėvelinėse struktūrose. Projekte analizuojamose lakštinėse struktūrose nukreiptųjų bangų sklidimo greitis teoriškai turi būti mažesnis už bangų sklidimo greitįore. Tokių lėtųjų nukreiptųjų bangų generavimo ir priėmimo metodai yra nauji ir plačiai netyrinėti, nežinomos šių bangų sklidimo lakštinėse kompozitinėse struktūrose ypatybės. Projekte numatoma ištirti lėtųjų nukreiptųjų ultragarsinių bangų nekontaktinio sužadinimo ir priėmimo metodus, sukurti naujo tipo pjezoelektrinius keitiklius šių bangų generavimui ir priėmimui bei atlikti eksperimentinius lakštinių kompozitinių struktūrų savybių tyrimus nekontaktiniu metodu. Tyrimų eigoje planuojama sukurti lakštinių medžiagų parametrų matavimo metodiką, optimizuoti nekontaktinių ultragarsinių keitiklių parametrus siuntimo bei priėmimo režime, atlikti eksperimentinius lakštinių kompozitinių struktūrų parametrų matavimus. Teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatus planuojama paskelbti tarptautinėse konferencijose bei trijuose tarptautiniuose periodiniuose mokslo žurnaluose, turinčiuose cituojamumo indeksą.
Projekto finansavimas:
Lietuvos mokslo tarybos parama moksliniams tyrimams, Mokslininkų grupių projektai
Projekto rezultatai:
Mokslo straipsnis užsienyje leidžiamuose periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate Analytics (buv. Thomson Reuters) Web of Science duomenų bazėje – 3 vnt.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017-09-01 - 2020-09-30
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas