Pereiti prie turinio

Akademinės etikos kodeksas

Patvirtinta KTU Senato 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. V3-S-63

I. Bendrosios nuostatos

  1. Kauno technologijos universiteto akademinės etikos kodeksas (toliau – Kodeksas) nustato pagrindinius Kauno technologijos universiteto (toliau – Universitetas) bendruomenės kultūros, pagarbos, tolerancijos ir pasitikėjimu grįstų tarpusavio santykių, veiklos skaidrumo ir akademinio sąžiningumo etikos standartus.
  2. Kodeksas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Kauno technologijos universiteto statutu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei bendraisiais teisės principais.
  3. Kodekso tikslas – nustatyti etiško akademinio elgesio normas ir skatinti vieningai suprantamą akademinės etikos principų turinį visiems Universiteto bendruomenės nariams.
  4. Kodekso uždaviniai:
    1. apginti Universiteto bendruomenės narių poreikius ir interesus, derinti atskirų bendruomenės narių bei Universiteto elgseną su visuomenės vertybėmis ir akademinės etikos principais;
    2. būti pagrindiniu akademinės etikos užtikrinimo įrankiu Universitete;
    3. palaikyti aukštus profesinius ir etinius Universiteto bendruomenės narių standartus;
    4. skatinti ir padėti Universiteto bendruomenės nariams suvokti savo socialinę atsakomybę prieš valstybę, visuomenę, bendruomenę ir atskirus individus;
    5. skatinti mokslinių tyrimų, dėstymo ir mokymosi laisvę, skatinti teigiamą Universiteto įvaizdį visuomenėje;
    6. formuoti ir stiprinti Universiteto reputaciją bei stiprinti bendruomenės lojalumą jam;
    7. užtikrinti Universiteto bendruomenės veiklos skaidrumą;
    8. įtvirtinti drausmines priemones už Kodekso normų pažeidimą;
  5. Su akademine etika susijusios sąvokos:
    1. Universiteto bendruomenė – tai bendruomenė, kurią sudaro akademinė bendruomenė, administracijos ir kitų neakademinių padalinių darbuotojai. Akademinę bendruomenę sudaro studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.
    2. Akademinė etika – Universiteto bendruomenės pripažįstamos moralinės vertybės, kurių yra laikomasi.
    3. Akademinės etikos pažeidimas – veiksmas ar bandymas jį atlikti, kuris pažeidžia akademinį sąžiningumą ir gali sukelti nesąžiningą akademinį pranašumą ar žalą Universiteto bendruomenės ar visuomenės nariui.
    4. Akademinis sąžiningumas – etikos ir profesinių principų, standartų ir praktikų laikymasis ir nuosekli vertybių sistema sprendimams priimti bei įveiklinti dėstymo, mokslinių tyrimų ir studijų srityje.
    5. Aplaidumas – vangumas laikantis civilinės atsakomybės standarto, sukeliantis žalą asmeniui ar organizacijai.
    6. Atsakomybė – pareiga elgtis sąžiningai.
    7. Duomenų falsifikavimas – nepagrįstas manipuliavimas mokslinių tyrimų duomenimis siekiant sudaryti klaidinantį įspūdį.
    8. Universiteto akademinės etikos kolegija – Universiteto senato patvirtintas organas, inicijuojantis Universiteto bendruomenės akademinės etikos raštingumo, svarstantis su akademine etika susijusius pažeidimus.
    9. Intelektinė nuosavybė – teisiškai pripažinta protinės veiklos rezultatų nuosavybė.
    10. Interesų konfliktas – padėtis, kai dėl finansinių ar asmeninių įsipareigojimų arba kitų aplinkybių susidaro prielaidos priimti nepagrįstą sprendimą ar pažeisti objektyvumą.
    11. Korupcija – piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos.
    12. Mobingas – bet koks ir bet kokios formos įžeidžiantis, užgaulus ar bet koks piktnaudžiaujamo pobūdžio pasikartojantis elgesys, nukreiptas prieš atskirą (-us) darbuotoją (-us), kuriuo pažeidžiama darbuotojo profesinė, materialinė ir socialinė ar psichologinė gerovė, sukeliamas poveikis psichinei ar fizinei sveikatai, reputacijai, mažinamas darbuotojo produktyvumas.
    13. Mokslinė apgaulė – tyčinė apgavystė moksliniuose tyrimuose pažeidžiant jų etiką.
    14. Moralinės vertybės – principų, kuriais naudojasi atskiri asmenys ar jų grupės, siekdami atskirti gerą ir blogą elgesį, visuma.
    15. Neetiška autorystė – asmens, kuris neprisidėjo prie mokslinio tyrimo kaip jo autorius, įtraukimas į bendraautorius; asmens, kuris prisidėjo prie mokslinio tyrimo, neįtraukimas į jo bendraautorius; nepagrįstas ir netinkamas autorių eiliškumo pakeitimas; prie mokslinio tyrimo ir (ar) rankraščio rengimo prisidėjusių asmenų pašalinimas iš vėlesnių publikacijų pasinaudojant asmens, nepelnytai įtraukiamo į tų publikacijų bendraautorius, galia; asmens įtraukimas į bendraautorius be jo sutikimo.
    16. Nepotizmas – favoritizmo forma, pažįstamų ir šeimos narių santykiai, kai oficialias pareigas einantis asmuo naudojasi savo galia ir autoritetu, siekdamas, kad jo šeimos nariui ar draugui būtų suteikta išimtis, nors jo (jos) kvalifikacija yra netinkama ar jis (ji) to nenusipelnė.
    17. Pagarba – kitų žmonių orumo ir fizinės bei psichologinės gerovės paisymas.
    18. Nešališkumas atliekant mokslinį tyrimą – nepriklausomumas ir objektyvumas atliekant mokslinį tyrimą ir bendraujant su kitomis suinteresuotosiomis šalimis.
    19. Pasitikėjimas – principas, kai visi švietimo ir mokslo dalyviai gali pasikliauti vieni kitų dorumu, teisingumu ir sąžiningumu.
    20. Plagiatas – kitų autorių parengto kūrinio pateikimas kaip savo tinkamai nenurodant šaltinių, kuriais buvo remiamasi.
    21. Pranešimas – informacijos apie organizacijos (ar jos partnerių) veiklos aplaidumą ar piktnaudžiavimą, kuris kelia grėsmę asmenims, standartams, kokybei, sąžiningumui ar reputacijai ir kurį atskleidžia asmuo iš vidaus ar išorės gindamas viešąjį interesą, pateikimas.
    22. Principai – vertybių ir bendro supratimo apie pageidaujamą elgesį visuma.
    23. Protekcionizmas – favoritizmo forma, kai asmuo pasirenkamas dėl naudos arba jis išlaiko savo pareigas dėl priklausomybės ar ryšių nepaisant jo kvalifikacijos ar suteiktų vardų, laipsnių ar pan.
    24. Skaidrumas – veiklų ir su jomis susijusių sprendimų, veikiančių akademinę bendruomenę ir visuomenę, atvirumas ir pasiryžimas juos visiškai, aiškiai, tiksliai, laiku ir sąžiningai atskleisti.
    25. Sukčiavimas – apgaudinėjimas siekiant įgyti pranašumą sąžiningumo vertybes pažeidžiančiomis priemonėmis.
    26. Teisingumas – vertinimo kriterijus, grindžiamas dorinėmis kategorijomis: gėriu, lygybe, žmogiškumu, protingumu, sąžiningumu ir kitomis.
    27. Kitos Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos ir Universiteto teisės aktuose.
  6. Universiteto personalas, susijęs su mokslo, studijų ir administracine veikla, privalo laikytis Kodekso.
  7. Universitete pripažįstamos Didžioji Europos universitetų ir Europos tyrėjų chartijos, Europos Sąjungos bendros studijų ir mokslinių tyrimų erdvės deklaracijos ir nuostatos, ugdoma ir gerbiama kompetencija, profesionalumas, iniciatyvumas, pareigingumas ir atsakomybė.