-
universitetas
- Apie KTU
- Struktūra
- Universiteto taryba
- Senatas
- Rektoratas
- Akademinės etikos kolegija
- Darbo taryba
- Profesinė sąjunga
- Universiteto projektai
- Veiklos dokumentai
- mokslas
- institutai
- studijos
- fakultetai
- biblioteka
- kontaktai
Akademiniai metai 2025/2026
Paskelbta 2026 – 10 – 06
Automatikos ir valdymo ketvirtakursis Rafaelis Žūkas – vienas iš pavyzdžių, kaip studijos KTU Elektros ir elektronikos fakultete (EEF) atveria kelius tarptautinei patirčiai. Per studijų laikotarpį jis jau spėjo dukart atlikti praktiką užsienyje – TGW Limited įmonės filialuose Halyje (angl. Hull) Jungtinėje Karalystėje ir Amsterdame, Nyderlanduose.
TGW – tarptautinė intralogistikos sprendimų įmonė, kurianti automatizuotas sandėliavimo ir konvejerių sistemas visame pasaulyje. Kaip pasakoja Rafaelis, apie šią įmonę jis žinojo dar nuo pirmojo kurso.
„TGW atrodė labai rimta įmonė, net kažkaip bijojau ten bandyti“, – praktikos paieškas prisimena studentas. Vis dėlto paskatintas draugo, kuris jau dirbo šioje įmonėje, jis ryžosi sudalyvauti atrankoje. „Man labai įdomūs buvo visi tie konvejeriai, apskritai, automatika. Paskambinau, sudalyvavau interviu ir gavau vietą“, – pasakoja Rafaelis.
Praktikos metu studentas įmonėje dirbo automatikos inžinieriumi-praktikantu ir prisidėjo prie konvejerių sistemų paleidimo bei derinimo (angl. commissioning).
Rafaelis pastebi, kad praktikos galimybių studentams tikrai netrūksta, o susirasti vietą dažniausiai nėra sudėtinga, nors kartais paieškos ir užtrunka.
„Yra pasirinkimo, visokių darbų yra. Natūralu, kad norisi išsirinkti kažką geresnio – visi bando gauti kuo geresnę vietą“, – sako jis.
Ieškant praktikos galimybių, studentams padeda ir fakulteto organizuojami renginiai.
Praktikos patirtis atsispindėjo ir studijose – įkvėpimo Rafaelis sėmėsi savo baigiamajam projektui, kuriame suprojektavo konvejerių mazgą.
Atsigręžęs į visą studijų laikotarpį, studentas sako pasirinkęs tinkamą kryptį: „Manau, kad studijas pasirinkau tikrai geras. Buvo ir sunkesnių etapų, bet universitetas davė labai daug – ypač pažinčių.“
Šiandien Rafaelis dalinasi savo patirtimi ir drąsina kitus:
„Nebijokit bandyti, net jeigu atrodo, kad įmonė labai didelė ar kad esate nepakankamai geri, nepatyrę. Niekada negali žinoti, kaip bus. Aš pats ilgai nedrįsau, nors progų buvo ir anksčiau. Tas pats buvo ir su „Erasmus“ – galvojau, kad tai labiau tiems, kurie mokosi aukštesniais pažymiais, turi geresnį vidurkį. Bet pateikiau paraišką ir išvažiavau net du kartus. Tikrai buvo verta – nepasigailėjau.“
Akademiniai metai 2025/2026
Paskelbta 2026 – 10 – 06
Matas Tamulynas, KTU Elektronikos inžinerijos trečiakursis, visai neseniai sugrįžo iš Taivano, kur pusmetį studijavo pagal Erasmus+ mainų programą Taivano nacionaliniame universitete (NTU). Apie studijų ir kultūrinę patirtį, akademinius iššūkius ir išryškėjusius skirtumus tarp Lietuvos ir Taivano Matas pasakoja šiame interviu.
– Ar buvo sunku išsirinkti, kur vykti? – paklausėme studento.
– Sąrašas buvo gana ilgas, bet mano tikslas buvo išvykti į aukščiau reitinguojamą universitetą. Atsirinkęs pagrindinius variantus, likau svarstyti tarp Skandinavijos, Pietų Korėjos ir Taivano universitetų. Galiausiai Taivanas pasirodė egzotiškiausias ir įdomiausias pasirinkimas – todėl nusprendžiau vykti ten. Ir galiu pasakyti, kad šio sprendimo tikrai nesigailiu.
– Koks buvo tas pirmasis įspūdis vos nuvykus?
– Pirmosiomis dienomis tikrai netrūko streso. Reikėjo susitvarkyti dokumentus, susirasti būstą, o dar ir apsirgau — iki dabar nežinau, dėl kokių priežasčių. Išvykau iš įprastos lietuviškos vasaros, o Taivane pasitiko 37 laipsnių karštis, drėgnas oras, didžiulis miestas, minios žmonių, visiškai kita kultūra. Pajaučiau tą skirtumą iš karto, aišku, buvo iššūkių pradžioje – pradėjau būsto paieškas, rinkausi universiteto modulius, bet pavyko viską susitvarkyti. O tas pirmas įspūdis… tikrai buvo wow: viskas atrodė nauja, visai kitaip.
– Ar prieš važiuojant teko pasidomėti šalies kultūra?
– Šiek tiek pasiskaičiau, taip. Nebuvo taip, kad važiuočiau visiškai aklai. Bet vis tiek supranti, kad pilnai pasiruošti neįmanoma. Važiuoji su tokia nuostata, kad bus taip, kaip bus, o visus klausimus spręsi jau vietoje. Visko vis tiek nesuplanuosi. Nusiteiki, kad gali iškilti problemų, bet viskas yra išsprendžiama.
– Kas buvo sunkiausia tą semestrą?
– Sunkiausias tikrai buvo pirmasis mėnuo. Tuo metu vyko labai daug dalykų vienu metu: beveik kasdien buvo koks nors renginys, universitete reikėjo sutvarkyti įvairius dokumentus, susipažinti su miestu. Pačioje pradžioje tikrai reikia nusiteikti, kad lengva nebus. Bet kai tą pirmą mėnesį išgyveni, susidėlioji rutiną ir apsipranti, viskas toliau eina jau pakankamai tvarkingai. Jei moki planuotis laiką KTU, tai ir ten problemų dėl to nekyla.
– Kaip apibūdintum vietinių studentų požiūrį į „Erasmus“ studentus? Ar lengvai susibendravote? Minėjai, kad turėjote ir komandinių darbų.
– Su vietiniais studentais susibendrauti nebuvo labai paprasta. Dalis jų nelabai norėjo išeiti iš savo komforto zonos ir bendrauti su nepažįstamais. O gal tiesiog nebuvo pakankamai užtikrinti dėl savo anglų kalbos žinių, kad galėtų laisvai palaikyti pokalbį. Žinoma, buvo ir ekstrovertiškesnių žmonių. Kai dirbdavome komandose, apsitardavome medžiagą, pasidalydavome darbais ir sėkmingai atlikdavome projektus, bet didesnio noro bendrauti iš jų pusės nelabai buvo. Turbūt tai įprasta daugeliui mainų studentų visame pasaulyje: daugiausia bendrauji su kitais „Erasmus“ ar užsienio studentais, o ne su vietiniais.
– Jeigu palygintum pragyvenimo lygį Lietuvoje ir Taivane, koks būtų skirtumas? Ar stipendijos studijoms pakako?
– Stipendijos užteko pakankamai, problemų dėl to nekilo. Aišku, šiek tiek reikėjo ir savų lėšų, nes norėjosi papildomai pakeliauti. Bendrabučio kaina buvo apie 300 eurų už visą semestrą. Maisto – priklausė nuo to, kur rinkdavaisi valgyti. Universiteto valgyklose pietūs kainavo maždaug 2–3 eurus. Jeigu valgydavai kažkur mieste – 6–10 eurų, priklausomai nuo vietos. Žiūrint bendrai, techniškai kaip ir pigiau.
– Kaip leisdavai laisvalaikį? Turbūt ne tik į paskaitas eidavai?
– Universitete buvo nemažai studentų organizacijų, kurios specialiai tarptautiniams studentams rengdavo įvairius renginius. Vykdavo kultūros vakarai susipažinti tiek su vietine, tiek su atvykusių studentų kultūromis. Patys keliaudavome po Taivano salą – prie jūros, ežerų, krioklių, į kalnus. Labai smagu buvo tai, kad iš Taipėjaus per maždaug dvi valandas autobusu galėjai pasiekti visiškai skirtingus kraštovaizdžius.
Pavyko nuvykti ir į Honkongą, o vėliau — ir į Japoniją. Keliaudavome ne tik dviese, bet su kitais mainų studentais. Atsirado naujų pažinčių, kartu smagiai leisdavome laiką. Realiai kiekvieną savaitę pavykdavo kažką susiorganizuoti: arba universiteto renginiai, arba po paskaitų, savaitgaliais kažkur išvykti.
– Ką patartum tiems, kurie dabar svarsto pildyti paraišką 2026–2027 m. m. rudens semestro studijoms užsienyje?
– Aš pats per daug neabejojau – nuo pat įstojimo į universitetą žinojau, kad kažkuriuo metu tikrai išvyksiu semestrui į užsienį. Ir dabar dėl to visiškai nesigailiu. Buvo tikrai smagi patirtis: nemažai pakeliavau, susipažinau su kitomis kultūromis, turėjau galimybę pasimokyti aukštai vertinamame universitete. Tai tikrai vertinga patirtis, ir aš džiaugiuosi, kad ja pasinaudojau.
Be to, kiek teko bendrauti su kitais mainų studentais, negirdėjau, kad kažkas būtų gailėjęsis, kad išvažiavo. Tikrai neteko tokių sutikti.
– Kartotum šią patirtį?
– Tikrai taip.
Akademiniai metai 2025/2026
Paskelbta 2026 – 10 – 06
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) studentė Aurelija Gardžiulytė semestrą praleido Ispanijoje. Rovira i Virgili universitete ji patyrė kitokią studijų kasdienybę ir atrado naujų kultūrinių patirčių.
Dar prieš pasirinkdama studijas Lietuvoje Aurelija svarstė apie galimybę studijuoti užsienyje, todėl noras pagyventi kitoje šalyje kirbėjo jau seniai. „Erasmus+“ mainų programa suteikė puikią progą šį norą įgyvendinti.
Pirmieji įspūdžiai ir studijos Taragonoje
Atvykus į Ispaniją pirmieji įspūdžiai buvo labai malonūs. Aurelija pasakoja, kad ją pasitiko nuostabiai šiltas oras, kuris iškart leido pasijusti jaukiai. Kadangi studijos prasidėjo tik rugsėjo viduryje, pirmosios savaitės Ispanijoje, Taragonos mieste, buvo ramios ir kupinos naujų patirčių.
Rytais ji lankydavo katalonų kalbos kursus, o vakarus leisdavo paplūdimyje, susipažindama su gausia Erasmus studentų bendruomene.
Kultūra, kelionės ir įsimintinos patirtys
Už paskaitų ribų laisvalaikis buvo kupinas naujų patirčių, renginių, kelionių ir pažinčių. Rugsėjo pabaigoje Taragonoje vyko įspūdinga miesto šventė – Santa Teklos šventė (Santa Tecla).
Tai šventė, skirta miesto globėjai pagerbti, bendruomeniškumui ir katalonų folklorui puoselėti. „Būtent ten pirmą kartą pamačiau žmonių bokštus (castells), o savaitės pabaigoje šventę vainikavo tradicinis ugnies pasirodymas (correfoc)“, – pasakoja Aurelija. Tai tradicinis kataloniškas „ugnies bėgimas“ miesto gatvėmis, kai žmonės bėga ir šoka tarp „velnių“, drakonų ir kitų personažų, apsupti ugnies, kibirkščių ir pirotechniko.
Patirtis, kuri keičia požiūrį
Gyvenimas kitoje šalyje Aurelijai leido geriau pažinti save, išmokti prisitaikyti prie naujos aplinkos, drąsiau bendrauti ir labiau pasitikėti savimi. Ji taip pat labai vertina žmones, kuriuos sutiko – ši patirtis padovanojo ne tik daugybę prisiminimų, bet ir tarptautinių draugysčių, kurios, kaip ji tikisi, išliks dar ilgai.
Studentė skatina ir kitus nebijoti pasinaudoti šia galimybe. „Erasmus+ yra kur kas daugiau nei tik studijos užsienyje – tai proga augti, išeiti iš savo komforto zonos, pažinti kitą kultūrą ir susikurti prisiminimus visam gyvenimui“, – sako Aurelija. Pasak jos, net jei pradžioje gali būti nedrąsu ar neaišku, ši patirtis labai praturtina ir leidžia grįžti namo su kur kas platesniu požiūriu į pasaulį.
Akademiniai metai 2025/2026
Paskelbta 2026 – 10 – 06
Roma – miestas, kuriame muzika skamba ne tik auditorijose, bet ir gatvėse. Būtent čia du semestrus leidžia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Muzikos technologijų studijų programos antro kurso studentas Matas Valaitis, išvykęs su „Erasmus+“ akademinių mainų programa.
Studijos Saint Louis College of Music tapo patirtimi, praplėtusia ne tik profesines žinias, bet ir požiūrį į kūrybą bei ateities galimybes.
Kelias į Muzikos technologijų studijas KTU
„Studijų pasirinkimas Kauno technologijos universitete (KTU) buvo kiek kitoks nei įprasta“, – sako Matas. Baigęs mokyklą Amerikoje, jis dar nebuvo tikras dėl savo specializacijos, tačiau sėkmingos patirtys bei darbas organizuojant ir techniškai aptarnaujant renginius paskatino domėtis renginių garso technologijų išsilavinimo galimybėmis.
„Erasmus+“ mainų patirtis Romoje
Prieš pasirenkant, kur vykti su „Erasmus+“ akademinių mainų programa, sąraše buvo ir kitų šalių universitetai – Slovėnijos, Portugalijos, Švedijos bei kt., tačiau Saint Louis College of Music Romoje labiausiai patraukė akį.
Mato semestras Romoje išsiskyrė ypatinga akademine ir kultūrine patirtimi. Saint Louis College of Music siūlo plačią muzikinės krypties studijų programų įvairovę – nuo vokalo iki muzikos vadybos magistrantūros studijų. Pasak Mato, kasdienybė tarp bendraminčių Romoje skatino ne tik akademinį augimą, bet ir asmeninius ryšius, kurie persikelia į platesnį miesto gyvenimą.
„Esant tokioje srityje kaip muzikos technologijos, mano manymu, didelio miesto aplinka yra puiki terpė praplėsti pasaulėžiūrą, kuri vėliau tampa naudinga ir profesinėje aplinkoje“, – teigia studentas.
Skirtumai tarp studijų KTU ir Romoje, pasak Mato, akivaizdūs: KTU, be praktinių muzikos užsiėmimų, dalis dėmesio skiriama bendram išsilavinimui ir tarpdisciplininiam mokymuisi, tuo tarpu Romoje beveik visa akademinė veikla susijusi su muzika ir techniniu aptarnavimu.
„Erasmus+“ patirtis Romoje padėjo Matui aiškiau suvokti, kokiame plačiame ir galimybių kupiname pasaulyje gyvename bei tai, kad profesinis kelias nebūtinai apsiriboja viena griežtai apibrėžta sritimi.
Ateityje ir po bakalauro studijų Matas planuoja toliau gilintis ir specializuotis būtent muzikos technologijų srityje.
Akademiniai metai 2025/2026
Paskelbta 2026 – 10 – 06
Nuo kelionės 20 metų senumo automobiliu iki laboratorinių darbų, kuriuose kartais tekdavo pasikliauti vien fraze „Just connect“. Tai tik dalis to, ką teko patirti KTU atsinaujinančiosios energetikos studentėms Emilijai Bisikirskaitei ir Akvilei Zapolskytei. Apie „Erasmus+“ studijas Mariboro universitete ir sutiktus žmones šiandien jos pasakoja su nostalgiška šypsena ir neabejoja, kad į Slovėniją dar sugrįš.
Kaip jūsų akiratyje atsirado Slovėnija?
Akvilė: Mes iš tikrųjų labai greitai sugalvojome, kad norime vykti į „Erasmus“. Vieną dieną pašnekėjome, kitą dieną jau ėjome pas Agnę (fakulteto tarptautinių ryšių koordinatorę, – aut. past.) pasiklausti, kas, kur, kaip. Iš pradžių planavome keliauti į Portugaliją, bet paaiškėjo, kad ten paskaitos vyksta portugališkai. Nusprendėme, kad tikrai neišmoksime portugalų kalbos (juokiasi), todėl turėjome ieškoti kažkur kitur.
Emilija: Mūsų kiti variantai buvo Kipras ir Slovėnija. Svarstėme, ar norime šiltai pagyventi prie jūros, ar rinktis kalnus. Kalnai nugalėjo (šypsosi).
Nusprendėme važiuoti į Slovėniją dar ir dėl to, kad esame iš kitų studentų girdėję, kad reikia važiuoti į tą šalį, į kurią nesitiki keliauti. Šitas patarimas tikrai pasiteisino, nes į Slovėniją niekad nebūčiau pagalvojusi išvykti atostogauti ar su šeima, ar su draugais. O dabar atrodo, kad ten galėčiau grįžti kiekvieną vasarą.
Ką jums davė ši patirtis? Ar jaučiatės paaugusios, patobulėjusios?
Emilija: Mes sakom, kad turėjom tokį „rehab’ą“. Buvom gamtoj, tai mūsų tas „Erasmusas“ tikrai atrodė visiškai kitaip nei daugelio kitų studentų. Kai visi įsivaizduoja tik vakarėlius, naujas pažintis ir panašiai.
Akvilė: Pas mus pažintys buvo su gamta! (juokiasi)
Emilija: Kiekvieną savaitę – vis kitas kalnas, vis kitas Slovėnijos regionas. Mes su Akvile net bėgioti buvom pradėjusios (juokiasi).
Akvilė: Toks sveikos gyvensenos pusmetis gavosi. Labai smagu – išeini, pakvėpuoji tuo grynu oru kalnuose, miškuose… Grįžus to iš tikrųjų labai trūksta.
Kokį patarimą duotumėte tiems, kurie galvoja, ar verta vykti į „Erasmus+“ mainus?
Akvilė: Jeigu turite klausimų, iš karto eikite klausti. Iš pradžių atrodo, kad nieko nežinai, kad bus baisu, grįši su skolomis… Ne, reikia eiti ir klausti žmonių, kurie žino. Net kai jau išvažiuoji, irgi nebijoti klausti ar prašyti pagalbos.
Emilija: Jeigu dar nežinot, ar tikrai norite išvykti, vis tiek pabandykite. Įvykus atrankai, dar galėsite persigalvoti. Bet, kita vertus, tai galimybė pamatyti pasaulį ir praplėsti savo akiratį.
Akvilė: Buvo labai įdomu susipažinti su kitomis kultūromis, pamatyti, kaip kiti gyvena. Tiesiog reikia nebijoti. Iš pradžių tikrai būna nejauku, imi galvoti, kas, jeigu dėstytojai bus nedraugiški, nepaaiškins, gerai nemokės anglų kalbos… Bet tie universitetai jau turi patirties priimdami „Erasmus“ studentus, tad tikrai nebūsite pirmieji užsieniečiai, atvykę pas juos. Nėra ten taip blogai ir baisu, kaip gali atrodyti.
Emilija: Jeigu manęs kas nors paklaustų, aš be jokių abejonių visiems patarčiau važiuoti.
Ar svarstytumėte dar kartą išvykti pagal „Erasmus+“ programą?
Emilija: Kaip ir planuojam, bet ne studijoms, o praktikai.
Akvilė: Taip, jau pastudijavome, reikėtų dabar išmėginti praktiką. Vis tiek kitokia patirtis.
Emilija: Studijuoti irgi važiuočiau, bet jau norėčiau viena. Mums pasisekė, kad pirmą kartą važiavome dviese. Kad ir kas benutiktų, saugojom viena kitos užnugarį, pavyzdžiui, jeigu meluodavom (juokiasi).
Akvilė: Važiuodamos atskirai dar labiau išeitume iš savo komforto zonos.