Tiesa, dvyliktos klasės pradžioje dar nenumaniau, kad KTU gali būti mano pasirinkimas, nes tai juk technologijos universitetas. Nesitikėjau, kad rasiu ten vietą, nes buvau linkusi į socialinius ir humanitarinius mokslus. Tokia nuomonė pasikeitė kai studijų mugėje Vilniuje išdrįsau prieiti prie KTU stendo ir ten sutikau Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) tuometinę studijų prodekanę Dainorą Maumevičienę, kuri pristatė man tinkančias studijų programas.
– „Europos studijų“ programa buvo iš politikos mokslų srities, tačiau studijuodama universitete pasinaudojau ir gretutinių studijų galimybe. Pasirinkau „Žmogiškųjų išteklių vadybos“ studijas – labai džiaugiuosi ir esu labai dėkinga universitetui už suteiktą galimybę vienu metu mokytis net dviejų naudingų specialybių. Abi jos praverčia mano dabartinėje veikloje – dirbu organizacijoje, kuri įgyvendina įvairius socialinius projektus, orientuotus į Europos visuomenę. Taip pat savo darbe vadovauju nedidelei projektų vadovų komandai ir man labai padeda įgytos žmogiškųjų išteklių vadybos kompetencijos. Tad abiejų studijų programų suteiktos žinios yra man naudingos kone kasdien.
– Nuo pat pradžių viduje kirbėjo jausmas, kad Kroatija, o ypatingai Zagrebas, primena namus – Lietuvą. Na, tik ten šilčiau. Tačiau miestas ir žmonės atrodė savi, jautėmės saugūs. Nepraėjo nė savaitė po atvykimo, o jau subūrėme grupelę lietuvių ir užsieniečių, kurie nuolat leido laiką kartu. Kartu gaminome, vaišinome vieni kitus tradiciniais patiekalais, šokome, dainavome, keliavome, mokėmės vieni iš kitų. Kartu su draugais iš Lietuvos net susibendravome su Lietuvos ambasados Kroatijoje atstovais bei padėjome ambasados atidarymo metu.
– Pagal „Erasmus“ programą jau trečią kartą išvykote į saulėtąją Ispaniją. Kodėl pasirinkote tą pačią kryptį?
Castilla y Leon regione įsikūręs Salamanca universitetas, kuris yra seniausias Ispanijoje ir vienas seniausių Europoje. Šiam regionui būdingi sotesnio maisto patiekalai – keptas paršiukas ir ėriukas, kraujinė dešra.
KTU Elektros ir elektronikos fakulteto studentai rinkdamiesi kur norėtų mokytis dalyvaujant „Erasmus“ ar dvišalių mainų programoje dėmesį kreipia ne tik į universitetą, jo studijų kokybę, bet ir į šalį, kartais klimatą, juk joje ne tik mokysis, bet ir gyvens.
Kinijoje studijų programa gerokai skyrėsi nuo mano inžinerinės specialybės Lietuvoje. Programa vadinosi „Kinijos studijos“ ir jos metu mokėmės viską kas susiję su Kinija: kalbą, kultūrą, filisofiją, ekonomiką, meną. Mano akimis, pagrindinis studijų tikslas buvo sudaryti kitokį Kinijos paveikslą, galbūt teisingesnį, pakeičiant Kinijos įvaizdį iš didžiulio fabriko į kultūriškai turtingą šalį su savomis taisyklėmis.
Pradžioje buvo kiek sunkiau persiorientuoti iš techninio pobūdžio modulių į socialinius ir visą informaciją priimti anglų kalba, tačiau po pirmų kelių mėnesių pavyko apsiprasti ir viskas ėjosi kaip per sviestą. Galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad „Kinijos studijos“ ir inžinerija neturi nieko bendro, manau daug panašumų ir nepavyktų rasti, bet norėjosi save išbandyti naujoje sferoje su kuria dar nesu susipažinęs ir įgauti kitokios patirties.
Šiais laikais norint susirasti gerą darbą neužtenka turėti tik vienos specialybės žinių, o reikalinga patirtis turi ateiti iš kelių skirtingų disciplinų, kurios leidžia surasti neeilinius sprendimus į iškilusias problemas. Su mintimi, kad „Kinijos studijų“ įrašas mano gyvenimo aprašyme gerokai sudomins bet kurį darbdavį, uoliai kibau į studijas ir nepraleidau nei vienos galimybės įgauti naujos patirties.
Kelionė į nuostabia gamta ir kultūra pasižyminčią Kanadą jau labai seniai buvo įtraukta į Kauno technologijos universiteto (KTU) studentės Gerdos sąrašą dalykų, kuriuos nori nuveikti per gyvenimą. Todėl nenuostabu, kad sužinojusi apie galimybę išvykti į šią Šiaurės Amerikos valstybę, studentė nedelsdama į pirmą vietą savo paraiškoje įrašė MacEwan universitetą, esantį Albertos provincijos sostinėje – Edmontone.
„Panašiai kaip KTU, paskaita trunka bent 80 minučių ir visos paskaitos susideda iš teorinių ir praktinių dalių. Kas antrą ar trečią modulių paskaitą paskiriamos užduotys, pavyzdžiui, parašyti ataskaitas, tyrimo darbus, projektus ir t.t., tad darbus studentai atlieka tiek paskaitose, tiek savarankiškai,“ – pasakoja Gerda.
A. Jurkevičiūtė pasakoja praktikos metu turėjusi progą naudotis mikroskopu, kurių pasaulyje yra vos keli, tad ir kai kurių tyrimų nebūtų galėjusi atlikti Lietuvoje. „Man visada patiko mikroskopu darytos nuotraukos, nes taip galima pamatyti tai, ko plika akimi nepamatysi. Praktikos metu išbandytas helio jonų mikroskopas turi itin gerą rezoliuciją, tad gavau tikrai kokybiškų vaizdų“, – džiaugiasi jaunoji mokslininkė, praktiką atlikusi Pietų Danijos universitete.
„Baimės buvo gana didelės. Važiuoti visiškai vienai į kitą šalį, kurioje nieko nepažįsti ir gyventi joje tris mėnesius, dirbti ambasadoje! Keista, kad nepuoliau į paniką nes tai buvo didelis iššūkis man, pratusiai keliauti, dalyvauti jaunimo projektuose su draugais, pažįstamais. Pradžioje buvo tikrai baisoka, bet labai greitai baimė praėjo nes žmonės draugiški, o Bukarešto miestas tikrai nerealus. Svarsčiau ar Rumunijoje žmonės kalba angliškai ar tik jaunimas, tačiau greitai supratau, kad čia visi kalba angliškai labai gerai ir tikrai nebuvo sunku susikalbėti”, – teigė U. Terentjevaitė.
