„Erasmus+“ praktika KTU studentui atvėrė duris į pasaulį: nuo Venecijos bienalės iki Arkanzaso

Tarptautinė mainų programa „Erasmus+“ vis labiau vilioja studentus išvykti svetur, išbandyti studijas svečioje šalyje, o kai kuriuos jų aplanko ir netikėta tarptautinė sėkmė. Būtent taip nutiko pirmą kartą pagal „Erasmus+“ programą išvykusiam Kauno technologijos universiteto studentui Romualdui Chaloin Galiauskui, kurio praktika jo gyvenimą gerąja prasme apvertė aukštyn kojomis.

Plačiau papasakoti apie savo praktiką, jos metu įgytą patirtį ir netikėtai aplankiusią sėkmę paprašėme paties Romualdo.

– Kada ir kur buvo pirmoji jūsų praktika?

– Pirmoji mano absolvento praktika po bakalauro studijų buvo Italijoje, Venecijoje, 2019 metais vykusios bienalės metu, Lietuvos paviljone su Linos Lapelytės, Rugilės Brazdžiukaitės ir Vaivos Grainytės projektu „Saulė ir Jūra“ (Marina). Dalyvavau kaip garso inžinierius tris paskutinius projekto mėnesius.

Ši praktika nebuvo universitete, bet joje dalyvavo gana daug panašaus mano amžiaus žmonių. Projektas buvo atviras savanoriams iš viso pasaulio, o dėl jo trukmės gana reguliariai keitėsi atlikėjai. Atvykęs į praktiką labai greitai pritapau ir pasijaučiau savu bei priimtu į bendruomenę. Projekto metu dalyviai puikiai sutarė, tad jautėsi šeimyninė nuotaika. Tad ši praktika man primena pačius šilčiausius prisiminimus.

Skirtumas nuo studijų buvo akivaizdus, mat čia dirbau konkretų darbą ir turėjau rimtų atsakomybių. Tai turbūt vienas geriausių būdų įtvirtinti universitete įgytas žinias. Pagal „Erasmus+“ programą buvo atvykę keli atlikėjai, bet kadangi visi buvome iš skirtingų pasaulio kraštų, tai nebuvo itin akivaizdu.

– Kaip leidote laisvalaikį, gal pavyko pakeliauti po Italiją?

– Šios praktikos metu turėjau nemažai laisvo laiko, mat pasirodymai vykdavo du kartus per savaitę ir trukdavo po 8 valandas. Turėdamas į valias laisvo laiko išnaršiau visus kitus bienalės paviljonus ir turbūt kone visas meno institucijas, esančias Venecijoje ir jos salose. Taip pat su keliais projekto dalyviais susiorganizavome kelionę iki šiaurės Italijoje esančio didžiausio šalyje ežero Gardos. Tad tikrai esu pilnas Italijoje patirtų įspūdžių.

Italija yra ta šalis, iš kurios gimė šiuolaikinė Vakarų Europa. Italijoje gausu istorinių, kultūrinių bei geografinių objektų. Projekto metu susiradau ne vieną gerą draugą, tad manau į šią šalį dar ne kartą sugrįšiu.

– Praktikos metu gavote gana įdomią užduotį prisidėti prie naujo projekto ir buvote atsakingas už operos performanso „Saulė ir jūra“ garso priežiūrą, kuri buvo apdovanota aukščiausiu įvertinimu – Prestižiniu Venecijos meno bienalės „Auksiniu liūtu“. Kaip jautėtės, kuomet projektas, prie kurio prisidėjote, gavo tokį svarbų įvertinimą?

– Tiesą sakant, prieš prisidedant prie projekto buvau menkai juo pasidomėjęs. Atvykau „Saulei ir Jūrai“ jau įsibėgėjus ir laimėjus garsųjį „Auksinį liūtą“.

Pirmomis dienomis, kai prieš tai buvęs garsistas mane visko apmokė, pajutau šios praktikos svorį. Iki tol nesu turėjęs tokios svarbios atsakomybės, kokia atiteko tąkart. Stengiausi per daug nesikoncentruoti į šio projekto pelnytus laurus, labiau gilinausi į projekto techninius klausimus.­

– Po netikėtai aplankiusios šlovės šis operos performansas vykdo gastroles ir esate jo dalis. Kaip visur spėjate ir kokius įspūdžius patiriate? Kuriose šalyse, miestuose teko lankytis?

– Prie „Saulės ir Jūros“ gastrolių prisijungiau 2020 metais, tuomet apsilankėme Vokietijoje, Hanoverio mieste. Nuo tada 2021 metais dalyvavau pasirodymuose Kopenhagoje (Danijoje), Romoje (Italijoje), Liukenvalde (Vokietijoje), Atėnuose (Graikijoje), Niujorke, Filadelfijoje, Bentonvilyje (Arkanzase, JAV), Los Andžele (Kalifornijoje) bei Maskvoje (Rusijoje).

Visose gastrolėse tikrai nespėjau sudalyvauti, teko praleisti porą projektų Švedijoje ir Lietuvoje dėl Paryžiuje atliekamos antrosios praktikos. Bet jau žinau, kad šį pavasarį vėl pradėsime gastroles su „Saule ir Jūra“, todėl nekantriai laukiu kelionių pratęsimo su nuostabiąja komanda.

– Kuo jums asmeniškai svarbus toks performanso pripažinimas? Gal tai jūsų studijų Elektroninės muzikos kompozicija ir atlikimas tarsi savotiškas įvertinimas, kad einate tuo keliu, kuriuo ir siekiate?

– Gera matyti kaip projektas, gimęs suvienijus trijų Kauniečių jėgas, sugeba pasiekti dideles menines aukštumas. Tai suteikia stiprų pasitikėjimą meno pasauliu, kuris kartais atrodo uždaras. Magistro studijas pasirinkau dar prieš išvykdamas ir susipažindamas su projektu, bet tai tarsi patvirtino mano norą įsilieti į kūrybos kelią.

– Ar galime teigti, kad galimybė išvykti pagal „Erasmus+“ programą jums plačiau atvėrė duris į gyvenimą?

– Tikrai taip. Tokie išvykimai yra savotiškas savęs išstūmimas iš komforto zonos, o tai yra derlingiausias veiksmas augant. Šių praktikų dėka gavau galimybę gyvai pamatyti, kas yra įmanoma ir susižinojau, ko reikia norint visa tai pasiekti. Tai stipriai praplėtė mano karjeros kelio galimybių spektro suvokimą.

– Ko palinkėtumėte studentams, svajojantiems išvykti pagal „Erasmus+“ mainus, bet vis nedrįstančius?

– Linkiu nešvaistyti laiko svajojant. Tereikia apgalvoti, ką nori veikti. Tuomet susiradus keliolika institucijų reikia joms parašyti išsamų elektroninį laišką su motyvacija ir gyvenimo aprašymu. O tada belieka sulaukti bent vieno teigiamo atsakymo. Pastangų ir įgytos patirties santykis išties yra puikus, tad skatinčiau nepraleisti progos realizuojant savo studijas visiškai kitokioje aplinkoje.

– Esate dalyvavęs šiuolaikinės muzikos festivalyje „Druskomanija“, kuris kvietė radijo klausytojus jungtis į lietuviškos elektroninės šokių muzikos vakarėlį. Kodėl jums svarbu dalyvauti tokiuose festivaliuose?

– Dalyvavau „Druskomanija“ festivalyje ir pristačiau jame savo magistrinio darbo projektą. Prie šio darbo dirbau keturis mėnesius, bet dėl epidemijos neturėjau galimybės jo pristatyti gyvai. Todėl gavęs diplomą surinkau komandą ir drauge nufilmavome pasirodymą – trys instrumentalistai, atliekantys mano parašytą partitūrą, buvo gyvai efektuojami jiems akomponuojant kino šedevrą – „Žmogus su Kino Kamera“ (Dziga Vertovas, 1929 m.).

Šią filmuotą medžiagą išsiunčiau keliems šiuolaikinės muzikos festivalius Lietuvoje rengiantiems organizatoriams ir „Druskomanija“ mane pakvietė prisijungti prie skaitmeninės jų festivalio dalies. Tai man leido pajausti, kad sėkmingai užbaigiau projektą, prie kurio taip ilgai dirbau.

– Ko palinkėtumėte studentams, norintiems, kad jų Erasmus praktika būtų sėkminga?

– Patarčiau įsitikinti, kad teisingai viską suprato ir juos pačius teisingai suprato kiti. Reikia nebijoti klausti.

Daugiau sėkmės istorijų ir informacijos apie „Erasmus+“ programos mainų galimybes studentams bus galima sužinoti 2022 m. sausio 24-25 d. vyksiančioje mugėje „GO Abroad Fair 2022“.