K. Grumadaitės daktaro disertacijos „Saviorganizacija grindžiamų industrinių sistemų formavimosi įgalinimas“ gynimas

Autorius, institucija: Kristina Grumadaitė, Kauno technologijos universitetas,

Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, vadyba – 03S

Mokslinis vadovas: prof. dr. Giedrius Jucevičius (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba – 03S).

Vadybos mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:

prof. dr. Liudmila Bagdonienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba – 03S) – pirmininkė,
doc. dr. Ilona Baumane-Vitolina (Latvijos universitetas, Latvija, socialiniai mokslai, vadyba – 03S),
doc. dr. Egidijus Rybakovas (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba – 03S),
prof. dr. Rimgailė Vaitkienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba – 03S),
doc. dr. Modestas Gelbūda (ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba – 03S).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Daktaro disertacijoje industrinių sistemų, kurios randasi dėl iš apačios į viršų nukreiptų iniciatyvų be išorinės kontrolės, formavimosi įgalinimas analizuojamas pasitelkiant dinamišką prieigą į industrines sistemas. Saviorganizacija grindžiamos industrinės sistemos (SGIS) yra apibrėžiamos kaip kompleksinės adaptyvios sistemos, grindžiamos įvairaus pobūdžio sąveikomis sistemos viduje ir su jos išore, sąlygojančiomis sistemos prisitaikymą, koevoliuciją, mokymąsi, gyvybingumą, pasitikėjimą, netiesiškumą, atsakingą elgesį ir identitetą. Tokių sistemų formavimosi įgalinimas vyksta per keturis etapus, tokius kaip nepusiausvyros būsenos radimasis, nepusiausvyros būsenos stiprėjimas, nuolatinis dvikryptis naujos tvarkos radimasis ir stabilizavimasis. Empirinis tyrimas atliktas įgyvendinant daugybinių atvejų tyrimo strategiją, analizuojant devynių Lietuvos klasterių, turinčių SOIS apraiškų, formavimosi įgalinimą per prielaidas SGIS formavimuisi įgalinti – ryšius inicijuojančius bei užtikrinančius veikėjus; sąveikas bei ryšius tarp SGIS formuojančių veikėjų; SGIS formavimuisi reikalingus išteklius bei vertybes ir elgesio modelius, palaikančius saviorganizaciją bei kooperavimąsi. Empirinio tyrimo rezultatai padėjo išskirti įvairias SGIS formavimosi įgalinimo strategines prieigas – ad hoc kolegų profesionalų susitelkimo, išorinio agento ir eksperimentavimo strategines prieigas, kuomet pagal sąveikų tarp sistemos veikėjų formavimosi natūralumą gali būti pritaikoma saviorganizacijos, aktyvaus koordinavimo ar koordinuojamos saviorganizacijos strateginė prieiga.