E. Misiūnaitės-Bačiauskienės daktaro disertacijos “Studentų tarpdalykinis probleminis mokymasis” gynimas

Autorius, institucija: Eglė Misiūnaitė-Bačiauskienė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, edukologija, S007

Mokslinė vadovė – prof. dr. Palmira Jucevičienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007).

Edukologijos mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Brigita Janiūnaitė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007) – pirmininkė
prof. dr. Remigijus Bubnys (Šiaulių universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007)
prof.  dr. Liudvika Leišytė (Dortmundo universitetas, Vokietija, socialiniai mokslai, edukologija, S007)
prof. dr. Romualdas Malinauskas (Lietuvos sporto universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007)
doc. dr. Gintarė Tautkevičienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas), Šiaulių universiteto (Vytauto g. 84, Šiauliai) bei Lietuvos sporto universiteto (Sporto g. 6, Kaunas) bibliotekose.

Anotacija:

Tyrime siekiama atsakyti į klausimą, koks studentų probleminio mokymosi procesas leidžia pasiekti tarpdalykinį supratimą. Tarpdalykinis probleminis mokymasis konceptualizuojamas kaip nelinijinis, iteracinis, spiralinis ir kumuliatyvus procesas, kai, taikydami tam tikrą pakopinę sprendimo taktiką, studentai įgyja išsamesnį tarpdalykinį kompleksinės problemos supratimą. Be to, pagrindžiamas struktūrinis požiūris į dalykinį, daugiadalykį ir tarpdalykinį žinojimą, išskiriami kiekybinis ir kokybinis žinojimo lygmenys.

Dauginių atvejų studija atskleidžia tarpdalykinio probleminio mokymosi proceso struktūrą ir kritinius žinojimo konstravimo momentus. Išryškėja dvi pagrindinės tarpdalykinio probleminio mokymosi konfigūracijos – disciplinuotas ir lankstusis tarpdalykinis probleminis mokymasis; be to, išskiriami keli disciplinuoto tarpdalykinio probleminio mokymosi modalumai – įsipareigojimu grindžiamas ir dogmatinis probleminis mokymasis bei autentiškasis ir imitacinis įsipareigojimu grindžiamas tarpdalykinis probleminis mokymasis. Studentų sukurti problemos sprendimai implikuoja skirtingo lygmens tarpdalykinį žinojimą: kai (i) mechaniškai suformuojamos pavienės, netvarios tarpdalykinės jungtys, kurias studentai sunkiai paaiškina, arba kai (ii) sukuriamas integruotas problemos supratimas, susiejantis daugiadalykius požiūrius. Disciplinuotas, įsipareigojimu grįstas tarpdalykinis probleminis mokymasis yra palankiausia mokymosi konfigūracija tarpdalykinėms žinioms konstruoti. Kokybinio lygmens tarpdalykinis problemos supratimas yra nuoseklių grupės ir individualių kognityvinių (taip pat socialinių ir emocinių) pastangų, sąmoningo ir autentiško mokymosi (o ne imitavimo) padarinys. Nelankstūs grupės narių epistemologiniai įsitikinimai, metodologiniai konfliktai, naivusis tarpdalykinis mąstymas, subgrupių įsigalėjimas, tarpdalykinio probleminio mokymosi proceso imitavimas yra sunkiausiai peržengiami mokymosi slenksčiai. Konceptualieji pokyčiai, įvykstantys probleminio mokymosi procese, priešingai, suaktyvina tarpdalykinio žinojimo konstravimą.