G. Adžgausko daktaro disertacijos „Lietuvos upių hidroenergetinių išteklių prognozė vertinant klimato kaitą“ gynimas

Autorius, institucija: Gintaras Adžgauskas, Lietuvos energetikos institutas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004

Mokslinis vadovas: Dr. Darius Jakimavičius (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)

Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Žaneta Stasiškienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004) – pirmininkė
dr. Vytautas Akstinas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
prof. dr. Agrita Briede (Latvijos universitetas, Latvija, gamtos mokslai, fizinė geografija, P006)
prof. dr. Jolanta Dvarionienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
prof. dr. Arvydas Povilaitis (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)

Disertacijos gynimas vyks Lietuvos energetikos instituto posėdžių salėje (Breslaujos g. 3-202, Kaunas).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos upių hidropotencinės ir hidrokinetinės energijos ištekliai. Pasaulyje tradicinių patvankinių hidroelektrinių (HE) pagaminta hidroenergija sudaro didžiausią atsinaujinančių išteklių elektros energijos dalį ir prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Todėl yra būtina įvertinti Lietuvos hidropotencinės (patvankinės) ir hidrokinetinės (nepatvankinės) energijos išteklius. Lietuvos ir kitų ES šalių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo įsipareigojimus iki 2030 m. nustato Nacionalinis energetikos ir klimato planas. Naudojant skirtingus klimato modelius ir klimato scenarijus, buvo atlikta upių nuotėkio, nuo kurio tiesiogiai priklauso upių hidroenergetiniai ištekliai, prognozė. Naudojant IHA metodą, įvertintas mažų HE poveikis upių hidrologiniam režimui. Šiame tyrime nustatyta, kad ateityje dėl klimato kaitos įvyksiantys Lietuvos upių nuotėkio pokyčiai nulems tiek kinetinių, tiek ir potencinių upių hidroenergetinių išteklių sumažėjimą bei jų persiskirstymą tarp sezonų: didėjimą žiemos metu ir mažėjimą pavasarį. Nustatyta, kad Lietuvos upių kinetiniai ištekliai, įvertinus techninius apribojimus, sudaro 1350 GWh elektros energijos per metus. Parengta rekomendacija įstatymų leidėjams, kadangi hidropotencinių elektrinių plėtra yra sustabdyta įstatymais, tikslinga parengti teisės aktus, reglamentuojančius Lietuvos upių kinetinės energijos panaudojimo galimybes. Mažų HE savininkams rekomenduojama įvertinus gamybos sąlygų pokyčius artimoje perspektyvoje atlikti HE rekonstrukcijas, pritaikyti jų darbą esant sumažėjusio nuotėkio sąlygoms, kartu užtikrinant tvarų vandens išteklių panaudojimą.