I. Barauskienės daktaro disertacijos „Kobalto oksidinių dangų sintezė, struktūra ir elektrocheminės savybės“ gynimas

Autorius, institucija: Ieva Barauskienė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: fiziniai mokslai, chemija – 03P

Mokslinis vadovas:
prof. dr. Eugenijus Valatka (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P).

Chemijos mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:
prof. habil. dr. Algirdas Šačkus (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P), pirmininkas,
doc. dr. Egidijus Griškonis (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P),
prof. dr. Vytas Martynaitis (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P),
prof. habil. dr. Rimantas Ramanauskas (Fizinių ir technologijos mokslų centras, fiziniai mokslai, chemija – 03P),
doc. dr. Jolanta Rousseau (Artua universitetas, Prancūzija, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Pasaulyje didėjant energijos poreikiui ir siekiant sumažinti iškastinio kuro naudojimą, intensyviai plečiama atsinaujinančių energijos šaltinių paieška. Vandenilis, ypač gautas vandens elektrolizės būdu naudojant saulės energiją, yra puiki alternatyva. Vandenilio gavimą skaidant vandenį apsunkina deguonies išsiskyrimo reakcija, kuri natūraliai vyksta vangiai, ir jai paprastai reikalingas didelis viršįtampis, todėl reakcijai būtinas efektyvus elektrocheminis katalizatorius. Iš iki šiol ištirtų medžiagų rutenio ir iridžio oksidai pasižymi didžiausiu aktyvumu, tačiau šie junginiai yra itin brangūs ir reti. Pereinamųjų metalų oksidai, ypač špinelio tipo kobalto ir nikelio oksidai, hidroksidai ir oksihidroksidai pasižymi dideliu foto- ir elektrocheminiu aktyvumu katalizuojant deguonies išsiskyrimo reakciją, stabilumu bei yra žymiai pigesni. α tipo sluoksniuotos struktūros kobalto ir nikelio oksidiniai junginiai yra ne tik geri elektrocheminiai katalizatoriai, tačiau išsiskiria ir geromis talpinėmis savybėmis, galėdami kaupti elektros krūvį ant paviršiaus vykstančių faradėjinių reakcijų metu. Elektrocheminį medžiagų aktyvumą galima padidinti kuriant trimates (3D) struktūras ant didelio paviršiaus ploto padėklų. Vienas iš tam tinkamiausių sintezės metodų yra elektrocheminis nusodinimas. Šio metodo privalumai – nebrangi aparatūra, dangos augimo kontrolė keičiant sintezės sąlygas – įgalina ant įvairių elektrai laidžių padėklų suformuoti plonasluoksnes tolygias dangas.