I. Markūnienės daktaro disertacijos „Pjezoelektrinės kompozitinės medžiagos beta fazės polivinilfluorido pagrindu kūrimas biomechaniniams jutikliams” gynimas

Autorius, institucija: Ieva Markūnienė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009

Mokslinis vadovas: prof. dr. Giedrius Janušas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)

Mokslinis konsultantas: dr. Joris Vėžys (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)

Mechanikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009) – pirmininkas
prof. dr. Regita Bendikienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)
prof. dr. Sergei Kruchinin (Ukrainos nacionalinė mokslo akademija, Ukraina, gamtos mokslai, fizika, N002)
prof. dr. Juozas Padgurskas (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)
doc. dr. Kęstutis Pilkauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: I. Markūnienės el. disertacija.pdf

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)

Anotacija: Šia disertacija siekiama sukurti pjezoelektrinę kompozitinę medžiagą PVDF pagrindu su kibernetinio saugumo modeliu. Tikslai apima PVDF sintezę įterpiant HA, GO ir AgNO₃ nanodaleles, kad būtų sukurtas pjezoelektrinis kompozitas, kuriam būdinga β fazės transformacija. Tyrimu taip pat siekiama įvertinti HA, GO ir AgNO₃ nanodalelių bei skirtingų jų sudėties įtaką pjezoelektrinio kompozito elektrinėms, mechaninėms ir morfologinėms savybėms. Taip pat siekiama ištirti GO įtaką PVDF pagrindu pagaminto kompozito pjezoelektrinėms, elektrinėms ir morfologinėms savybėms jutimo funkciniams elemenetams. Pagrindinis dėmesys skiriamas funkcinio elemento, sudaryto iš PVDF, HA, GO ir AgNO₃, gamybos procesui. Funkciniam elementui gaminti buvo pasirinktas tirpiklio liejimo metodas ir netoksiškas tirpiklis DMSO. Šis gamybos būdas ir medžiagos buvo pasirinktos siekiant padidinti beta fazę, kuri yra labai svarbi duomenų apsaugai ir pjezoelektrinėms savybėms. Pateikiami kompozitų su PVDF, HA, GO ir AgNO₃ rezultatai. Medžiagų savybės nustatomos eksperimentiniu būdu, matuojant SEM, FTIR, vibracijos matavimus, elektrines charakteristikas, pjezoelektrines savybes, hidrofiliškumą, šiurkštumą ir kitas charakteristikas.