I. Villalon Fornes daktaro disertacijos “Fosfogipso rišamosios medžiagos pagrindinių savybių pagerinimas naudojant liejimo bei presavimo formavimo metodus” gynimas

Autorius, institucija:  Ignacio Villalón Fornés, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002

Mokslinis vadovas: prof. dr. Danutė Vaičiukynienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)

Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Žymantas Rudžionis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002) – pirmininkas
prof. dr. Mindaugas Daukšys (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
prof. dr. Rimvydas Kaminskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
prof. dr. Pavel Krivenko (Kijevo nacionalinis statybos ir architektūros universitetas, Ukraina, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
dr. Ina Pundienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Fosfogipsas (PG) – tai, pagrindinis šalutinis produktas, gaunamas fosfatinių trąšų gamybos metu. Visame pasaulyje šios trąšos yra esminės bei nepakeičiamos žemdirbystės veikloje. Kaip šalutinis efektas susidaro didžiuliai PG kiekiai, iš kurių tik 15 % yra perdirbamų naudingais tikslais. Likusi dalis yra sandėliuojama didžiuliuose nenaudinguose kalnuose, taip sukeliant nemenką neigiamą poveikį aplinkinėms ekosistemoms. Vienintelis tinkamas sprendimas glūdi PG perdirbime, pavyzdžiui, naudojant jį kaip rišamoji medžiaga statybiniuose produktuose.
Šiame kontekste, šio mokslinio darbo tikslas yra pagerinti pagrindines PG savybes, sudarančias sąlygas jo, kaip rišamosios medžiagos, pritaikomumui konstrukciniuose elementuose, naudojant liejimo bei presavimo formavimo būdus bei įterpiant įvairius pramonės atliekų priedus. PG naudojimo tinkamumo  statybinėms medžiagoms vertinimas buvo atliktas ištiriant jo pagrindines savybes, tokias kaip radioaktyvumo lygį, toksiškas priemaišas, stiprumą, atsparumą vandeniui, šilumos perdavimą bei triukšmo slopinimą.
Minėtos PG bandinių savybės buvo pagerintos modifikuojant formavimo metodą (liejimo arba presavimo būdu, su ar be merkimo vandenyje, esant įvairiems vandens kiekiams mišinyje), sulyginant skirtingos kilmės PG, bei įterpiant skirtingus priedus (metalurgijos šlamą, ceolito atlieką, medžio drožles ir hidratuotas kalkes). PG savybės buvo ištirtos  naudojant įvairūs tyrimų metodus: mikrostruktūros bei cheminės sudėties analizes (XRD, XRF, SEM-EDS, dalelių dydžio pasiskirtymas), rugščių priemaišų kiekio nustatymo tyrimus (fluoridų bei fosfatų kolorimetrija, pH matavimai), radionuklidų aktyvumo koncentracijos matavimus (gama spektroskopija), mechaninių savybių standartiniai testai (stiprumo gniuždant bei lenkiant), hidratacijos lygio montorizavimą (kaitinimo nuostoliai bei hidratacijos temperatūros analizė) ir šilumos perdavimo bei garso slėgio lygio nustatymo matavimus.
Apibendrinant rezultatus, galima teigti, kad PG bandiniai, pasižymintys pagerintomis savybėmis, suteikia naujų galimybių PG panaudoti statybinių medžiagų srityje kaip konstrukcinius elementus (plytos, blokeliai ir pan.).