Autorius, institucija: Justas Ciganas, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009
Mokslinis vadovas: prof. dr. Giedrius Janušas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)
Mokslinis konsultantas: doc. dr. Paulius Palevičius (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, matematika, N001)
Mechanikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Valdas Eidukynas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009) – pirmininkas
prof. dr. Regita Bendikienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)
prof. dr. Vytenis Jankauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)
prof. dr. Sergei Kruchinin (Ukrainos nacionalinė mokslo akademija, Ukraina, gamtos mokslai, fizika, N002)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas).
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas).
Anotacija: Pastaraisiais metais intensyviai kuriamos įvairios technologijos, skirtos mikro- ir nanostruktūroms formuoti. Mikrostruktūra – tai struktūra, kuriai pagaminti yra reikalingi itin preciziški gamybos sprendimai, o šiuolaikiniai mikrostruktūrų gamybos technologijų trūkumai trukdo plėtotis šiam sektoriui. Karšto štampavimo technologija yra viena iš technologijų, kurią taikant struktūros gali būti formuojamos dideliu greičiu, naudojant sąlyginai nedaug sąnaudų. Pagrindiniai karšto štampavimo technologijos privalumai yra mažas defektų skaičius ir galimybė pasirinkti įvairias skirtingas medžiagas, o trūkumas – liekamieji įtempiai. Naudojant karšto štampavimo technologiją, mikrostruktūroms formuoti dažniausiai naudojami šie termoplastikai: polipropilenas (PP), polietileno tereftalato glikolis (PETG), polivinilchloridas (PVC) ir stireno-akrilnitrilas (SAN). Pagerinti karšto štampavimo technologiją siekiant sumažinti formavimo jėgą, laiką ir temperatūrą tyrėjai sukūrė pjezoelektrinį keitiklį, kuris generuoja ultragarsinius virpesius. Buvo nustatyta, kad ultragarso sukurtos vibracijos leidžia sumažinti kontaktinį spaudimo laiką ir jėgą, esant vienodai formavimo temperatūrai. Šiame tyrime nuspręsta pjezoelektrinį keitiklį pakeisti į magnetostrikcinį. Patobulintas keitiklis suteiktų galimybę ne tik formuoti struktūras aukštesnėje temperatūroje, bet taip pat būtų galima atsisakyti papildomo kaitinimo elemento dėl proceso metu išsiskiriančio didelio šilumos kiekio ir taip optimizuoti įrenginį.
7 birželio d. 10:00
Kauno technologijos universiteto Rektorato salė (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Įtraukti į iCal