L. Stasiulienės daktaro disertacijos „Kompleksinis pastatų mikroklimato sistemų poveikis lakiųjų organinių junginių koncentracijai žmogaus įkvepiamame ore“ gynimas

Autorius, institucija: Laura Stasiulienė, Kauno technologijos universitetas,

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, statybos inžinerija – 02T

Mokslinis vadovas:
prof. dr. Andrius Jurelionis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija – 02T), 2014-2017;
prof. dr. Viktoras Doroševas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija – 02T), 2013-2014.

Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
dr. Karolis Banionis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija – 02T), – pirmininkas,
doc. dr. Gabriel Beko (Danijos technikos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija – 02T),
dr. Algis Džiugys (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T),
prof. dr. Linas Kliučininikas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – 04T);
prof. dr. Danutė Vaičiukynienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija – 02T).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) bibliotekoje.

Anotacija:

Šiuolaikinių pastatų mikroklimatas ir jo poveikis žmonėms priklauso nuo įvairių veiksnių: oro kaitos,  ore esančių teršalų, atstojamosios temperatūros, oro paskirstymo būdo, oro judėjimo greičio ir t. t. Šiluminis komfortas pastatuose dažniausiai priklauso nuo šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemų derinio. Siekiant užtikrinti aukštą pastatų oro kokybės lygį svarbu arba sumažinti teršalų emisijas iš taršos šaltinių arba užtikrinti efektyvų šių teršalų šalinimą. Vieni iš svarbiausių oro taršos šaltinių šiuolaikiniuose pastatuose yra buitinė chemija, apdailos medžiagos ir baldai.

Norint tiksliai įvertinti oro taršos šaltinių įtaką žmogui, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas izoterminiams teršalams, išsiskiriantiems grindų lygyje, nes jų koncentracija įkvepiamame ore gali būti didesnė dėl aplink žmogų susidarančio konvekcinio oro srauto. Dažniausiai tokių teršalų šaltiniai – grindų dangos, valymo priemonės ir kitos medžiagos, išskiriančios lakiuosius organinius junginius.

Lakieji organiniai junginiai susidaro garuojant medžiagoms kambario temperatūroje ir yra priskirtini izoterminiams teršalams. Jų tankis ir temperatūra reikšmingai nesiskiria nuo patalpos oro tankio ir temperatūros, todėl jų sklaidą patalpoje sąlygoja mikroklimato parametrai (oro temperatūra ir oro judėjimo greitis), oro paskirstymo būdas bei konvekciniai oro srautai.

Disertacijos tyrimuose lakiųjų organinių junginių išsiskiriančių grindų lygyje sklaida, esant skirtingiems šildymo sistemų ir oro paskirstymo deriniams, ištirta eksperimentiškai mikroklimato tyrimų kameroje ir taikant skaitinę skysčių dinamikos programinę įrangą. Nustatyta, kad patalpose, kurioms būdingas sėdimas darbas ir yra grindų lygyje išsiskiriančių oro teršalų, renkantis mikroklimato palaikymo sistemas didesnis dėmesys turėtų būti kreipiamas į šildymo sistemos tipą, nes oro paskirstymas turi mažesnę įtaką teršalams transportuoti į kvėpavimo zoną.