M. Deimantavičiaus daktaro disertacijos “Žmogaus smegenų kraujotakos parametrų neinvazinių matavimų problemų tyrimai” gynimas

Autorius, institucija:  Mantas Deimantavičius, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010

Mokslinis vadovas: prof. dr. Arminas Ragauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010)

Matavimų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Renaldas Raišutis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010) – pirmininkas
prof. dr. Vaidotas Marozas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010)
prof. habil. dr. Jan Oliver Neumann (Heidelbergo Karlo Ruprechto universitetas, Vokietija, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina, M001)
prof. dr. Saulius Ročka (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina, M001)
vyr.m.d., dr. Reimondas Šliteris (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010)

Disertacijos gynimas vyko Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnyje, Posėdžių kambaryje (K.Baršausko g. 59 – A228, Kaunas)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Intrakranijinis slėgis apibrėžiamas kaip smegenų skysčio slėgis kaukolės ir stuburo kanalo viduje. Smegenų kraujotakos autoreguliacija yra žmogaus organizme vykstantis automatinis procesas – gebėjimas reguliuoti kraujotaką, kuri stabilizuojama siekiant užtikrinti optimalų smegenų ląstelių – neuronų – metabolizmą. Pasaulinėje klinikinėje praktikoje intrakranijinis slėgis (IKS) ir smegenų kraujotakos autoreguliacijos (SKA) būklė matuojama tik invaziniais metodais. Šiame darbe sprendžiama mokslinė-technologinė problema: ar įmanoma sukurti IKS neinvazinio matavimo ir SKA stebėsenos technologijas, kurios tenkintų klinikinius jautrumo ir specifiškumo reikalavimus esant veikiančiai arba sutrikdytai smegenų kraujotakos autoreguliacijai? Iš problemos suformuluojama darbinė hipotezė, teigianti, kad slėgių balanso principu veikianti technologija ir optinio nervo subarachnoidinio tarpo ploto matavimo technologija gali būti išvystytos iki klinikinei praktikai reikiamo tikslumo ir preciziškumo neinvazinio IKS vertės matuoklio, o neinvazinė TOF SKA stebėsenos technologija gali būti išvystyta iki klinikinei praktikai reikiamo jautrumo ir specifiškumo. Darbinė hipotezė įrodoma neinvaziniais IKS, SKA bei optinio nervo dangalo dimetro matavimais atliekant neurologinių, sunkias galvos traumas patyrusių, glaukomos pacientų, sveikų savanorių ir gyvūnų studijas.