M. Markausko daktaro disertacijos “Neoklasikinis technologinės pažangos veiksnių apdirbamojoje pramonėje vertinimo modelis” gynimas

Autorius, institucija: Mantas Markauskas, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, ekonomika, S004

Mokslinė vadovė: Doc. dr. Asta Baliutė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)

Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Vytautas Snieška (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004) – pirmininkas;
prof. habil. dr. Agnieszka Domanska (SGH Varšuvos ekonomikos mokykla, socialiniai mokslai, ekonomika, S004);
doc. dr. Inga Konstantinavičiūtė (Lietuvos energetikos institutas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004);
prof. dr. Vaida Pilinkienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004);
prof. dr. Vlada Vitunskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004).

Disertacijos gynimas vyko nuotoliniu būdu.

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Kiekviena ekonominio augimo teorija susiduria su tam tikrais teigiamais bei kritikuotinais aspektais, kylančiais dėl noro pabrėžti tuo metu aktualią savitą problematiką. Populiariausios ekonominio augimo teorijos arba vertina technologinės pažangos rodiklį kaip egzogeninį veiksnį, arba detaliai neanalizuoja, kaip skirtingų veiksnių kaita lemia technologinės pažangos rodiklio pokyčius. Disertacijos tyrimo tikslas yra sukonstruoti technologinės pažangos veiksnių apdirbamojoje pramonėje vertinimo modelį, kuris padėtų nustatyti, kokią įtaką besikeičiantys apdirbamosios pramonės sektoriaus veiksniai daro technologinės pažangos rodiklių svyravimams. Lietuvos apdirbamosios pramonės atveju, siekiant nustatyti veiksnius darančius įtaką technologinės pažangos rodiklių svyravimams bei apibrėžti veiksnių poveikį technologinės pažangos verčių kaitai, panaudoti laiko eilučių regresijos ir vektorinės autoregresijos modeliai, Granger priežastingumo testas, agentais grįsto modeliavimo metodologija. Atliktas tyrimas išskyrė grynąjį pelną bei darbo našumą kaip veiksnius, darančius reikšmingiausią poveikį technologinės pažangos rodiklių svyravimas. Tiesa, nustatyto rodiklių poveikio pobūdis technologinės pažangos vertėms išsiskyrė. Grynasis pelnas darė įtaką technologinės pažangos veiksnių pokyčiams stipriausiai per technologinės pažangos sklaidos efektą, kurio poveikiu bendrai dalinasi Lietuvos apdirbamosios pramonės sektoriai. Darbo našumas, tuo tarpu, yra veiksnys, generuojantis technologinę pažangą analizuojamo sektoriaus viduje, neišsiskiriant technologinės pažangos sklaidos kūrimu tarp sektorių.