M. Praspaliausko daktaro disertacijos „Nuotekų dumblo pirolizės proceso produktų ir susidariusios kietosios frakcijos įtakos pluoštinės kanapės biomasės prieaugiui tyrimas“ gynimas

Autorius, institucija: Marius Praspaliauskas, Lietuvos energetikos institutas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai,  energetika ir termoinžinerija – T006

Mokslinis vadovas – doc. dr. Nerijus Striūgas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – T 006).

Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. habil. dr. Gintautas Miliauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – T 006),  pirmininkas,
prof. habil. dr. Dagnija Blumberga (Rygos technikos universitetas, Latvija, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – T 006), 
prof. dr. Algirdas Jasinskas (Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – T 004),
dr. Jūratė Kriaučiūnienė (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – T 004),
dr. Raimondas Pabarčius (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – T 006).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, 44239 Kaunas) ir Lietuvos energetikos institute (Breslaujos g. 3, Kaunas).

Anotacija:

Vandenvalos sistemose susidarančio dumblo kiekis jau dabar kelia rimtų problemų, susijusių su jo saugojimu ir panaudojimu. Miesto nuotekų valymo direktyvos 91/271/EEB 14 straipsnyje nurodoma, kad „dumblas, susidaręs valant nutekamuosius vandenis, jei tik įmanoma, turi būti panaudojamas. Jo šalinimo būdai privalo iki minimumo sumažinti aplinkai daromą neigiamą poveikį“. Todėl pirmumas teikiamas nuotekų dumblo antriniam panaudojimui, o ne išvežimui į sąvartynus ar saugojimo aikšteles. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad pirolizė yra pagrindinė alternatyva nuotekų dumblo antriniam panaudojimui.
Autorius atliko mokslinės literatūros analizę, susijusią su susidarančiais nuotekų dumblo kiekiais ir jo chemine sudėtimi, dumblo panaudojimo energijos gamybai bei susidarančių produktų antrinio panaudojimo galimybėmis. Rengiant disertaciją, iš didžiausių Lietuvos vandenvalos sistemų buvo surinkti nuotekų dumblo mėginiai. Įvertinus jų kokybę pasirinkti nedidelio miesto (Šilutės) nuotekų dumblo mėginiai tolimesniems tyrimams. Autorius suprojektavo ir pagamino pirolizės stendą, kuriame buvo atliekamas nuotekų dumblo terminis (pirolizė) skaidymas. Eksperimentiniuose pluoštinių kanapių (Canabis sativa L.) auginimo tyrimuose autorius panaudojo nuotekų dumblo anglį gautą po pirolizės proceso. Siekiant įvertinti sunkiųjų metalų, šarminių metalų ir šarminių žemių metalų bei nemetalų pasiskirstymą, autorius atliko cheminę nuotekų dumblo, dumblo pirolizės produktų, atskirų pluoštinės kanapės dalių (šaknų, stiebo, lapų) analizę. Pagal gautus eksperimento rezultatus buvo nustatyti elementų pasiskirstymo dėsningumai vykdant darnaus nuotekų dumblo panaudojimo principą.