Autorius, institucija: Pijus Makauskas, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: gamtos mokslai, informatika, N009
Mokslinis vadovas: prof. dr. Mayur Pal (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, informatika, N009)
Informatikos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. habil. dr. Rimantas Barauskas (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, informatika, N009) – pirmininkas
prof. dr. Dalia Čalnerytė (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, informatika, N009)
prof. dr. Florian Doster (Heriot-Watt universitetas, Jungtinė Karalystė, gamtos mokslai, informatika, N009)
doc. dr. Alessio Fumagalli (Milano politechnikos universitetas, Italija, gamtos mokslai, informatika, N009)
prof. dr. Andrius Kriščiūnas (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, informatika, N009)
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: P. Makausko el. disertacija.pdf
© P. Makausjas, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Anotacija: Disertacijoje nagrinėjami skaitiniai ir neuroniniais tinklais grindžiami požeminių srautų akytosiose terpėse modeliavimo metodai. Siekiama pagerinti skaitinių sprendinių stabilumą ir nuoseklumą esant anizotropiniam pralaidumui bei tinklelio ir pralaidumo pagrindinių krypčių nesutapimui. Taip pat siekiama įvertinti neuroninių tinklų galimybes aproksimuoti slėgio lauką. Tiriama daugiataškės srauto aproksimacijos (MPFA-O) schema, lyginant komponentinį ir tenzoriškai nuoseklų pralaidumo tenzoriaus pasukimą. Metodika išplečiama dvifazių srautų soties uždavinį, derinant slėgio sprendinį su srautų rekonstrukcija. Skaitiniai eksperimentai rodo, kad tenzoriškai nuoseklus pasukimas tirtomis sąlygomis padeda išvengti nefizikinių slėgio svyravimų ir soties frontų iškraipymų. Taip pat kuriamas konvoliucinis neuroninis tinklas slėgio laukui pagal pralaidumo pasiskirstymą prognozuoti; vertinamas jo tikslumas ir paklaidų kitimas smulkinant terpės struktūrą. Geologinių duomenų apdorojimas, geostatistinis vertinimas, srautų modeliavimas ir neuroninė aproksimacija sujungiami į Lietuvos geoterminių išteklių pirminio vertinimo metodiką. Rezultatai padeda patikimiau modeliuoti požeminius srautus ir palyginti perspektyvias geoterminės energijos naudojimo vietoves, atsižvelgiant į pradinių duomenų neapibrėžtumą.