R. Railaitės daktaro disertacijos „Viešųjų investicijų į sveikatą poveikio žmogiškajam kapitalui vertinimas senstant visuomenei“ gynimas

Autorius, institucija: Rasa Railaitė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, ekonomika – S004

Mokslinis vadovas: prof. dr. Rūta Čiutienė (Kauno technologijos universitetas socialiniai mokslai, ekonomika – S004).

Ekonomikos mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:

prof. dr. Gražina Startienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S004), – pirmininkė
dr. Lukasz Nazarko (Bialystoko technikos universitetas, Lenkija, socialiniai mokslai, ekonomika – S004),
prof. dr. Vaida Pilinkienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S004),
doc. dr. Ingrida Šarkiūnaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, vadyba – S003),
prof. dr. Dalia Štreimikienė (Lietuvos energetikos institutas, socialiniai mokslai, ekonomika – S004).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas), Klaipėdos universiteto (K. Donelaičio a. 3, Klaipėda) bibliotekose ir Lietuvos energetikos institute (Breslaujos g. 3, Kaunas).

Anotacija:

Skirtingos šalys pasižymi skirtingu turimo žmogiškojo kapitalo dydžiu, todėl aktualiu uždaviniu tampa priežasčių, lemiančių šiuos skirtumus, nustatymas. Daugeliu atveju pritariama, jog sveikata yra reikšminga  žmogiškojo kapitalo teorijos dedamoji, tačiau vis dėlto ji susilaukia mažesnio dėmesio nei švietimas. Literatūroje pasigendama tyrimų, kuriuose žmogiškasis kapitalas būtų ne tarpinė grandis investicijų į sveikatą poveikiui ekonomikos augimui paaiškinti, tačiau būtų analizuojamos viešųjų investicijų į sveikatą poveikis pačiam žmogiškajam kapitalui. Taigi, šioje disertacijoje siekta įvertinti viešųjų investicijų į sveikatą poveikį žmogiškajam kapitalui, kartu atsižvelgiant į visuomenės senėjimo tendenciją. Tikslui pasiekti suformuotas vertinimo modelis, apimantis viešąsias investicijas į sveikatą ir kitus išorinius veiksnius, galinčius turėti įtakos žmogiškajam kapitalui. Poveikiui įvertinti panaudoti sekinių duomenys apimantys 28 ES šalis bei 18 metų laikotarpį. Įvertinus literatūroje identifikuotas žmogiškojo kapitalo vertinimo metodologines problemas, viešųjų investicijų į sveikatą poveikį pasiūlyta vertinti panaudojant 4 rodiklius. Atlikta analizė parodė, jog vertinimui pasirenkant skirtingus žmogiškąjį kapitalą  išreiškiančius rodiklius, identifikuojamos skirtingos poveikio koeficiento reikšmės. Taip pat nustatyta, jog skirtingu visuomenės senėjimo lygiu pasižyminčiose šalių grupėse viešųjų investicijų į sveikatą poveikis žmogiškajam kapitalui taip pat skiriasi.