Š. Daškevičiūtės daktaro disertacijos „Fluoreno, karbazolo ir spirobisindano chromoforus turinčių organinių puslaidininkių efektyviems naujos kartos saulės elementams sintezė ir tyrimas“ gynimas

Autorius, institucija: Šarūnė Daškevičiūtė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: gamtos mokslai, chemija, N003

Mokslinis vadovas: prof. dr. Vytautas Getautis (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)

Chemijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Saulius Grigalevičius (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003) – pirmininkas
prof. dr. Eglė Arbačiauskienė (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
prof. dr. Vytas Martynaitis (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
prof. dr. Edvinas Orentas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
doc. dr. Jolanta Rousseau (Artua universitetas, Prancūzija, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: Š. Daškevičiūtės el. disertacija (PDF)

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)

Anotacija: Pastaraisiais dešimtmečiais energijos suvartojimas kelia didelį susirūpinimą visame pasaulyje. Jos išgavimas sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius Europos Sąjungos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl svarbu išnaudoti atsinaujinančios energijos potencialą. Vienas iš galingiausių atsinaujinančios energetikos išteklių yra Saulė, kurios energijai išgauti yra naudojami saulės elementai (SE). Šiuo metu daugiausia (~ 90 %) naudojami polikristalinio silicio saulės elementai, tačiau juos gaminti brangu ir sudėtinga. Kaip pigi alternatyva sparčiai kelią skinasi organiniai bei hibridiniai trečios kartos saulės elementai. Tarp pastarųjų proveržiu išsiskiria perovskitiniai saulės elementai (PSE), kurių efektyvumas siekia daugiau nei 26 %. PSE pasižymi konstrukcijos paprastumu, pigiomis žaliavomis bei perovskito sluoksnio absorbcija plačiame šviesos bangos ilgių diapazone. Labai svarbi PSE konstrukcijos dalis yra skyles transportuojantis sluoksnis, atsakingas už skylių ištraukimą iš perovskitinio sluoksnio ir jų transportavimą link elektrodo. Šiuo metu skylių transportui dažniausiai naudojamas organinis puslaidininkis kodiniu pavadinimu Spiro-OMeTAD. Deja, ši medžiaga yra labai brangi, o bene didžiausia problema – nepakankamas PSE prietaisų stabilumas. Visi šie minusai skatina ieškoti perspektyvesnių skylių transportinių medžiagų (STM). Šioje disertacijoje apžvelgtos autorės susintetintos ir ištirtos STM, turinčios fluoreno, karbazolo ir spirobisindano fragmentus. Pigios ir komercinės pradinės medžiagos, paprastesnė sintezė, mažesni gamybos kaštai, geresni PSE efektyvumo ir stabilumo rezultatai daugeliui jų suteikia patrauklumą ir perspektyvumą šiuolaikinėje PSE rinkoje.