S.Gasiūno daktaro disertacijos „Tarpfazinės šlyties tyrimas besikondensuojančioje vandens ir garo tėkmėje horizontaliame kanale“ gynimas

Autorius, institucija: Stasys Gasiūnas, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T

Disertacija ginama eksternu.

Mokslinis konsultantas – doc. dr. Raimondas Pabarčius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T).

Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. habil. dr. Gintautas Miliauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T) – pirmininkas,
prof. habil. dr. Juozas Augutis (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T),
dr. Algis Džiugys (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T),
prof. habil. dr. Vytautas Martinaitis (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T),
dr. Sigitas Rimkevičius (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) ir Lietuvos energetikos institute (Breslaujos g. 3, Kaunas).

Anotacija:
Mokslinėje literatūroje paskelbta nedaug duomenų apie stratifikuotos besikondensuojančios garo ir vandens tėkmės uždarame kanale eksperimentus, tačiau jų vis dar trūksta tam, kad geriau suprasti šilumos ir momento pernešimą per tarpfazinį paviršių bei daromą poveikį skysčio turbulentiškumui.
Šiame darbe nustatyta ir apibendrinta kondensacijos įtaka tarpfazinei garo ir vandens šlyčiai, tekant vandeniui 0–0,028 m/s ir garui 4–8 m/s greičiu ta pačia kryptimi, 1,2 m ilgio, 0,1 m aukščio ir 0,02 m pločio horizontaliu stačiakampiu kanalu. Kondensacijos įtakos tarpfazinei šlyčiai nustatytas dėsningumas gali būti panaudotas tobulinant besikondensuojančios stratifikuotos dvifazės tėkmės skaitinius modelius.
Tyrimo metu prisidėta prie naujo turbulentiškumo kriterijaus (Sn) išplėtojimo dvifazei tėkmei, bei atliktas pagrindimas remiantis savo ir kitų autorių atliktais tyrimais. Projektuojant įrenginius ir jų sistemas, kuriuose teka skystis ir dujos ir tarp kurių yra didelis greičių skirtumas, reikia žinoti tekėjimo režimą. Turbulentiškumas labai įtakoja šilumos mainus, o Reinoldso kriterijus tokiose tėkmėse netiksliai įvertina turbulentiškumą. Naujas Šlyties kriterijus tiksliau įvertina turbulentiškumą skysčio tėkmėje, todėl Sn gali būti naudojamas šiluminės fizikos srityje, analizuojant ir projektuojant dvifazes nesikondensuojančias ir, kas ypač svarbu, besikondensuojančias tėkmes šilumokaitos įrenginiuose, pavyzdžiui, garo–vandens sistemose, pramonės technologiniuose įrenginiuose bei jų tiekimo linijose.