V. Akstino daktaro disertacijos „Lietuvos upių potvynių ir jų rizikos vertinimas klimato kaitos sąlygomis“ gynimas

Autorius, institucija: Vytautas Akstinas, Lietuvos energetikos institutas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai,  aplinkos inžinerija – T004

Mokslinė vadovė – dr. Jūratė Kriaučiūnienė (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – T004).

Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. habil. dr. Jurgis Kazimieras Staniškis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – T004) – pirmininkas,
prof. dr. Inga Dailidienė (Klaipėdos universitetas, gamtos mokslai, fizinė geografija – N006),
prof. dr. Gintaras Denafas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – T004),
prof. dr. Jolita Kruopienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – T004),
prof. habil. dr. Tomasz Okruszko (Varšuvos gyvybės mokslų universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – T004).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, 44239 Kaunas) bei Lietuvos energetikos institute (Breslaujos g. 3, Kaunas).

Anotacija:

Šiame darbe upių ekstremalūs hidrologiniai reiškiniai (pavasario potvyniai ir vasaros-rudens poplūdžiai) tirti Lietuvos geografinėmis ir klimatinėmis sąlygomis. Įvairiais statistiniais metodais analizuoti pavasario potvynių bei vasaros ir rudens sezonų poplūdžių kaitos dėsningumai praeityje ir taikant hidrologinį modeliavimą atlikta jų prognozė XXI amžiuje. Direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, ir Europos potvynių vertinimo ir valdymo direktyva (Direktyva 2007/60/EB) siūlo, kad šalių politikai ir asmenys, priimantys sprendimus, vertindami būsimų potvynių riziką atsižvelgtų į vandens telkinių išteklių pokyčius, susijusius su klimato kaita, ir reguliariai atnaujintų prognozes taikant naujos kartos klimato scenarijus. Todėl pagal šiame darbe naujausių RCP klimato scenarijų pagrindu sukurtą prognozavimo metodiką, patikrintą Lietuvos sąlygomis, įvertinti pavasario potvynių bei vasaros ir rudens sezonų poplūdžių pokyčiai artimoje (2016–2035 m.) ir tolimoje (2081–2100) ateityje. Įvertinus sudarytų prognozių neapibrėžtumus, buvo pateiktos rekomendacijos ir pasiūlymai vandens telkinių išteklių apsaugos ir valdymo dokumentams ruošti. Taip pat minėtoji pavasario potvynių bei vasaros ir rudens sezonų poplūdžių prognozavimo metodika gali būti pritaikyta pietryčių Baltijos jūros regiono upių baseinams, turintiems panašias fizines–geografines ir klimatines sąlygas, kaip ir šiame darbe tirti upių baseinai.