Y. Hamarat daktaro disertacijos „Transorbitalinės doplerinės technologijos, skirtos neinvaziniam galvospūdžio ir smegenų kraujotakos autoreguliacijos monitoringui tyrimai“ gynimas

Autorius, institucija: Yasin Hamarat, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010

Mokslinis vadovas –prof. dr. Arminas Ragauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – T010)

Matavimų inžinerijos mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Renaldas Raišutis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – T010), pirmininkas,
prof. dr. Bayram Yilmaz (Yeditepe universitetas, Turkija, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M001),
prof. dr. Vaidotas Marozas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – T010),
prof. dr. Kęstutis Ručinskas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M001),
doc. dr. Reimondas Šliteris (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – T010).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Intrakranijinis slėgis (IKS) yra smegenų skysčio slėgis kaukolės viduje ir klinikinėje praktikoje dažniausiai matuojamas milimetrais pagal gyvsidabrio stulpelį. IKS apibrėžimas – tai yra slėgis aplink smegenis, kurį sukelia smegenų skystis ar kraujas. Klinikinėje praktikoje IKS matavimas yra svarbus sergant neurologinėmis ir neurochirurginėmis ligomis. Net antriniai smegenų pažeidimai, kuriuos sukelia padidėjęs IKS, įvyksta per kelias minutes. IKS monitorius yra reikalingas padidėjusio intrakranijinio slėgio diagnozei, nes vien tik klinikinio įvertinimo tam neužtenka. Todėl pacientams, kuriems gresia intrakranijinė hipertenzija, o kompiuterinės tomografijos (KT) vaizdai rodo smegenų pakitimus, rekomenduojama naudoti IKS monitorių. Disertacijoje siekiama ištirti galimybę nuolat ir neinvaziškai monitoruoti intrakranijinį slėgį (IKS), pritaikant neinvazinį IKS momentinio matavimo algoritmą ir prietaisą. Neinvazinio IKS monitoravimo rezultatai buvo palyginti su invaziniais Codmano monitoriaus rodmenimis atlikus matavimus sunkias galvos traumas patyrusiems pacientams. Iš viso buvo surinkti 1928 poriniai invaziniai (IKS_inv) ir neinvaziniai (IKS_non-inv) duomenų taškai, o gauti skirtumų tarp IKS_inv ir IKS_non-inv ekstremumų taškai yra ‐3,94 ir 4,68 mmHg (95% PI = ‐2,55–2,72). Šiame tyrime gautas bendras skirtumų tarp IKS_inv ir IKS_non-inv vidurkis ir standartinis nuokrypis yra 0,086 ± 1,34 mmHg, o koreliacija siekia 0,94. Neinvazinio IKS monitoravimo metodo tikslumas, preciziškumas, diagnostinis jautrumas ir specifiškumas yra 0,99 (95% PI = 0,93–0,94), 0,94 (95% PI = 0,93–0,94), 0,81 (95% PI = 0,78–0,84) ir 0,91 (95% PI = 0,90–0,93). Pagrindinė šios disertacijos vertė yra ta, kad šiame darbe ištirtas inovatyvus neinvazinis IKS monitoravimo metodas, naudojant dviejų gylių transkranijinį Doplerį, parodė, kad akies arterija yra natūralus slėgio jutiklis ir, kad galima monitoruoti IKS be pakartotinio kalibravimo net 1 valandos periode.