Aiškindamas tokį ultragarso poveikį, V. Ostaševičius teigia, kad dujų apykaita plaučių kraujotakoje suintensyvėja dėl žemo dažnio ultragarso sukeliamų akustinių bangų, kurios sklinda paciento kraujagyslėmis ir eritrocitų agregatus suskaido į pavienius eritrocitus: „Maždaug 300 milijonų hemoglobino molekulių, esančių viename eritrocite, su deguonimi kontaktuoja visame eritrocito paviršiuje, kas stipriai pagerina deguonies įsisavinimą plaučiuose. Įtekantis į plaučius veninis kraujas yra prisotintas anglies dioksido, kuriuo taip pat greičiau atsikratoma visu eritrocito paviršiumi.“
Greito veikimo neinvazinė priemonė
Pasak V. Ostaševičiaus, paveikus žemo dažnio ultragarsu, kraujospūdis sumažėja, nes ultragarso poveikyje išskaidžius eritrocitų sankaupas-agregatus į pavienius tam tikru atstumu nutolusius vienas nuo kito eritrocitus jų kiekis tūrio vienete tampa mažesnis už ultragarsu nepaveiktų vienas su kitu sulipusių agreguotų eritrocitų kiekį. Dėl to labai sumažėja kraujo klampumas didindamas kraujo takumą, ko rezultate mažėja kraujospūdis. Kitais žodžiais tariant ultragarso poveikyje „skystėja“ kraujas, kas iki šiol yra pasiekiama tik medikamentų pagalba. Žmogaus kraujo klampumas tiesiogiai proporcingas hematokritui (eritrocitų koncentracijai), kuris yra atsakingas už deguonies ir anglies dioksido pernešimą.
„Į tokias žemo dažnio ultragarso savybes iki šiol nebuvo atkreiptas dėmesys, nes aukšto dažnio ultragarsas, šiuo metu naudojamas medicinoje, sukelia ne bėgančias, o stovinčias akustines bangas, kurios ne atskiria, o priešingai – sutelkia eritrocitus į agregatus kraujyje“, – aiškina profesorius V. Jūrėnas.
Nereti nusiskundimai, kad po terapinių procedūrų aukšto dažnio ultragarsu pasijuntama blogai, šios procedūros nerekomenduojamos onkologiniams ligoniams arba kitokių sveikatos problemų turintiems pacientams.
Bendradarbiaudami su medikų bendruomene, KTU mokslininkai ruošiasi ištirti naują vaistų pernešimo į ultragarsu disocijuotus pavienius eritrocitus metodą, kuris užtikrina saugų vaistų inkapsuliavimą, išvengiant eritrocitų apdorojimo ex vivo, kurio metu iš paciento paimti kraujo mėginiai centrifuguojami atskiriant eritrocitus, prisotinami vaistų ir vėl suleidžiami pacientui.
„Mūsų siūlomas metodas prisotina eritrocitus vaistais pačiame žmogaus organizme taip vadinamoje in vivo aplinkoje ir būtent tų organų gydymui, kuriems jie skirti. Paveikus ultragarsu šiuos organus juose cirkuliuojančio kraujo eritrocitai agregatuose atskiriami į pavienius ir „įsisotinę“ vaistu greitai pasiekia užkrėstą audinį, nepaveikdami sveikųjų audinių“, – aiškina profesorius A. Ostaševičius.
Dar viena žmoniją kamuojanti problema – bakterijų sukeltos ligos. Paveiktos žemo dažnio ultragarsu bio plėvelės, kurios apsaugo bakterijas nuo antibiotikų, yra greičiau suardomos ir slopina uždegiminius procesus.
Kiti galimi tiksliai orientuoto žemo dažnio ultragarso akustinio signalo pritaikymo klinikiniams tyrimams būdai – kraujo krešulių naikinimas kalcifikuotos aortos stenozės atveju.
Straipsnis „Low-frequency ultrasound for pulmonary hypertension therapy“ buvo paskelbtas „Respiratory Research“ 2024 m., 25, straipsnio numeris: 70 (2024 m.) ir jį galima rasti čia.
