Vis daugiau žmonių drabužius perka dalijimosi platformose – 2025 m. vienos populiariausių programėlių vartotojai perpardavė daiktų už daugiau nei 10 mlrd. eurų, o tai prilygsta kai kurių didžiųjų mados tinklų metinėms apyvartoms. KTU mokslininkė, tyrinėjanti šių platformų fenomeną, teigia, kad už šių skaičių slypi platesnis pokytis – aktyvus vartotojų įsitraukimas ateityje gali tapti esmine jėga, skatinančia tvaresnius verslo modelius.
Kauno technologijos universiteto (KTU) vadybos mokslų daktarė Asta Švarcaitė pasakoja, kad šiuolaikiniai vartotojai ne tik perka, parduoda, dalijasi, tačiau ir kuria vertę, aktyviai įsitraukdami į bendrakūrą, kuri reikšmingai prisideda prie tolesnio platformų vystymo.
Skirtingi vartotojų įpročiai
Taip pat tyrimas atskleidė, kad vartotojų įsitraukimas į bendrą paslaugų kūrimo veiklą priklauso nuo jų vaidmens platformoje, todėl platformų kūrėjai turėtų taikyti skirtingoms vartotojų grupėms pritaikytas įtraukimo strategijas. Dalijimosi platformų vartotojus galima išskirti į tris tipus – išteklių tiekėjus, kurie parduoda, išteklių naudotojus, kurie perka ir tuos, kurie dalyvauja abiejuose vaidmenyse. Pasak KTU mokslininkės, didžiausią įsitraukimą demonstruoja vartotojai, kurie yra abiejuose vaidmenyse – perka ir parduoda.
„Tyrimo duomenimis, šie vartotojai dažniau įsitraukia į bendrakūrą, o emocinė ir aplinkosauginė vertė yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys juos ir toliau naudotis platforma bei rekomenduoti ją kitiems “, – pastebi dr. A. Švarcaitė.
Tie, vartotojai, kurie yra tik išteklių tiekėjai, dažniausiai vadovaujasi praktiniais bei aplinkosauginiais motyvais – jiems svarbu ne tik papildomos pajamos, bet ir galimybė prisidėti prie atsakingo vartojimo. Dr. A. Švarcaitė priduria, kad šiai grupei itin svarbus platformos paprastumas ir aiškus suvokimas, kokį teigiamą poveikį jų veiksmai daro aplinkai.
„Kita vertus, pirkėjai labiau vertina patogumą, emocinę patirtį ir malonumą. Būtent šiai grupei itin svarbus platformų dizainas, personalizuoti pasiūlymai ir emocinis ryšys. Kuo malonesnė naudojimosi patirtis, tuo didesnė tikimybė, kad vartotojai platformą rekomenduos kitiems“, – tyrimo rezultatais dalijasi KTU mokslininkė.
Sulaukė tarptautinio pripažinimo
Šis tarptautinis įvertinimas suteikiamas, jei doktorantūros metu ir ginant disertaciją atitinkami tarptautiškumo kriterijai – doktorantas turi būti praleidęs ne trumpiau kaip tris mėnesius vykdydamas mokslinę veiklą kitoje Europos šalyje, o pačią disertaciją prieš gynimą turi vertinti bent du užsienio ekspertai. Be to, net ir gynimo komisijoje turi būti nors vienas narys iš užsienio aukštojo mokslo institucijos.
„Mano patarimas doktorantams – apie šį sertifikatą pradėti galvoti nuo studijų pradžios. Kaupti tarptautinę patirtį, bendradarbiauti su užsienio mokslininkais, publikuoti tyrimų rezultatus ir plėsti profesinius ryšius. Taip EDS tampa ne tik tikslu, bet ir natūraliu tarptautinės mokslinės patirties rezultatu“, – priduria KTU vadybos mokslų daktarė.
