Europos kalbų diena 2025 – kalba padeda pažinti pasaulį ir tapti bendruomenės dalimi

Kodėl reikia mokytis kalbų ir vertimo? Kaip kalba atskleidžia mentalitetą? Ar įmanoma svetimoje šalyje jaustis „vietiniu“? Šiuos ir kitus klausimus moksleivius ir studentus kvietė svarstyti KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas kartu su KTU Užsienio kalbų centru, Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje ir Europe Direct Kaunas  2025 m. rugsėjo 25 d. (ketvirtadienį), švenčiant Europos kalbų dieną Kauno technologijos universitete.

Tradiciškai šventės dalyviai turėjo galimybę sudalyvauti mini konferencijoje apie kalbas bei jų mokymąsi, o taip pat – Europos kalbų dienos protmūšyje. Renginyje-konferencijoje dalyvavo daugiau nei 120 mokinių iš KTU gimnazijos, Jono Jablonskio gimnazijos, Vyturio gimnazijos, Varpo gimnazijos, Saulės gimnazijos ir Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos, o protmūšyje susirinko tiek pat mokinių.

Kalbos XXI amžiuje

Mini konferencijos metu moksleiviai sužinojo, kad Europoje yra virš 200 kalbų, o pasaulyje – daugiau nei 7000. 40 procentų kalbų yra nykstančių, statistiškai kas dvi savaites numiršta po vieną kalbą.

Dažnai sakoma, kad lietuvių kalba yra maža kalba.

Tačiau Eglė Žilinskaitė, Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato atstovė Lietuvoje, atskleidė, kad jos tokia laikyti nevertėtų. Lietuvių kalba visame pasaulyje kalba apie 3 milijonus žmonių, o apie 90 procentų pasaulio kalbų vartoja mažiau nei 100 tūkstančių žmonių.

Įdomu ir tai, kad šiomis dienomis stengiamasi prikelti ir mirusias kalbas, pavyzdžiui, prūsų kalbą. E. Žilinskaitė sako, kad yra muzikos grupių, kurios atlieka dainas prūsų kalba, o Vilniuje esančio Užupio konstitucija, be kitų kalbų, išversta ir į prūsų.

Europos Sąjungos institucijų vertėjai išverčia 2 400 000 puslapių per metus, tad vertimo mokslas, o kartu ir kalbų mokymasis taip pat išlieka aktualus ir perspektyvus, net ir tobulėjant vertimo technologijoms.

Kalba – kelias į kultūros supratimą ir bendruomenę

Kalbų dienos šventėje dalyvavo ir lietuviškai kalbantys užsieniečiai, kurie dalijosi savo gyvenimo Lietuvoje ir lietuvių kalbos mokymosi patirtimi.

Pranešėjai vienareikšmiškai teigė, kad kalba yra kartu ir kultūra, identitetas ir pažinimas, todėl svarbu puoselėti savo gimtąją kalbą ir nuolat mokytis naujų kalbų. Tuo labiau, kad su kiekviena kalba sužinome daugiau apie pasaulį.

Ar kada pagalvojote, su kokiais sunkumais susiduria užsienietis, mokydamasis lietuvių kalbos? KTU Statybos ir architektūros fakulteto dėstytojas dr. Ignacio Villalon Fornes, kilęs iš Madrido ir pristatantis save „gelžbetonio daktaru“, papasakojo, kad vienas iš sudėtingiausių dalykų lietuvių kalboje jam buvo pusdalyvių ir padalyvių vartosenos mokymasis.

Jis kalbą apibūdino kaip įrankį, padedantį perprasti svetimos šalies kultūrą bei atskleidžiantį kalbančiojo mentalitetą. Dėstytojas sako, kad lietuvių kalbą pamilti padėjo lietuviškų knygų skaitymas.

Kalbą galima išmokti, tačiau ar įmanoma svetimoje šalyje jaustis „vietiniu“? Erika Keiko Martinez Vargas, KTU Maisto instituto doktorantė – gyvas įrodymas, kad tikrai įmanoma.

Ji išdrįso imtis naujų veiklų Lietuvoje, pavyzdžiui, pradėjo lankyti šokių pamokas, kuriose dalyvavo tik lietuvės. Ji džiaugiasi, kad buvo į bendruomenę priimta labai šiltai – tikriausiai padėjo ir tai, kad mokėjo lietuvių kalbą.

Doktorantė sako, kad Lietuvoje gali jaustis savimi. Ypač ji vertina kalbos mokėjimo suteikiamą galimybę padėti kitiems, net jei tai būtų parodymas į kurį autobusą sėsti senyvo amžiaus moteriai. Erika teigia, kad kalbos žinios neturi būti tobulos, svarbiausia turėti ką pasakyti.

Europos kalbų dienos protmūšyje triumfavo „Saulės ratas“

Europos kalbų dienai skirtame protmūšyje varžėsi 20 komandų iš KTU gimnazijos, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos, Kauno Vyturio gimnazijos, Kauno Varpo gimnazijos, Kauno Saulės gimnazijos bei Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos – iš viso daugiau nei 120 mokinių. Renginio protmūšį, skirtą Europos kalbų dienai, remia Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Pirmą vietą iškovojo „Saulės ratas“ iš Kauno Saulės gimnazijos, antrą – komanda CUBA iš Kauno Jono Jablonskio gimnazijos, trečią – „6–7 žodžių fėjos“ iš KTU gimnazijos, o ketvirtą vietą pelnė „Mentis fortis“ iš Kauno Vyturio gimnazijos.

Prizines pirmos–trečios vietų komandas apdovanojo Eglė Žilinskaitė iš Europos Komisijos, atstovaujanti Vertimo raštu generalinį direktoratą Lietuvoje, o ketvirtos vietos prizą įteikė Europe Direct Kaunas vadovė Diana Lukoševičiūtė-Burneikienė.

Visus prizus nugalėtojams įsteigė KTU, Europos Komisijos Vertimo raštu generalinis direktoratas Lietuvoje, Europe Direct Kaunas ir KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykla.

Dėkojame visiems dalyviams už azartą, nuoširdų norą gilinti žinias apie kalbas bei jų mokymosi svarbą – jūsų entuziazmas padėjo renginiui tapti gyva ir įkvepiančia patirtimi kiekvienam dalyviui.