Pirmąjį pavasario šeštadienį, kovo 1 d., Kaunas tradiciškai pasitiks jau 23-iąjį Frankofonijos mėnesį. Šiemet kauniečių ir miesto svečių lauks net devyni KTU Prancūzų kultūros centro organizuojami nemokami renginiai, kviesiantys atrasti ne tik frankofonijos šalių kultūrą, meną ir istoriją, bet ir pačių prancūzų meilę Lietuvai.
Jau tradicija tapęs muzikinis Frankofonijos mėnesio atidarymas šiemet kovo 1 dieną kvies sugrįžti į Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus muzikos salę, kurioje lankytojai galės artimiau susipažinti su Prancūzijoje mokslus baigusių lietuvių kompozitorių kūryba – ją pristatys ir atliks japonų pianistas ir Kauno technologijos universiteto (KTU) muzikologijos doktorantas Yusuke Ishii, muzikologė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė bei Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokiniai.
Prancūzų kultūrai dedikuotas renginių ciklas truks iki pat kovo 27 dienos, o jį vainikuos temperamentingas fortepijono ir styginių instrumentų trio su aktorės Inesos Paliulytės skaitomomis eilėmis.
Pažintis su Lietuva prancūzų akimis
Anot KTU Prancūzų kultūros centro (buvusio Robero Šumano centro) vadovės Birutės Strakšienės, šių metų Frankofonijos mėnesio programa Kaune nenutols nuo ilgamečių tradicijų – kaip ir kasmet, joje šį tą įdomaus ras ir muzikos, ir architektūros, ir meno, ir istorijos bei literatūros mylėtojai.
Šių metų renginių programa taip pat pasiūlys net du knygų pristatymus, o bene svarbiausias artėjančio Frankofonijos mėnesio akcentas – kovo 21 dieną laukiantis susitikimas su specialiai į Kauną atvyksiančiais Lietuvos garbės konsulais Prancūzijoje Anne-Marie Goussard ir Pierre Minonzio, kurie papasakos apie savo jau daugiau nei tris dešimtmečius trunkančią meilę Lietuvai.
„Tai yra iš tiesų ypatingi žmonės ir didžiausi Lietuvos bei žmogaus teisių gynėjai, susižavėję ir rėmę Lietuvą dar jai kovojant už nepriklausomybę. Net neabejoju, jog jų istorija bei meilė Lietuvai ir mums patiems primins, kokia iš tiesų yra ypatinga mūsų šalis“, – džiaugiasi B. Strakšienė. Ji priduria, jog šiandien, Anne-Marie Goussard, apsisiautusi Lietuvos vėliava, ir toliau tęsia kovą už žmogaus teises, tik šįkart – Paryžiaus mitinguos už Ukrainos laisvę.
Lietuvą, Prancūziją ir Ukrainą sujungsianti istorija
Įpusėjus 23-iajam Frankofonijos mėnesio sezonui Kaune, organizatoriai kvies prisiminti ir šio renginio ištakas, siekiančias tarpukario Lietuvą, kuomet Kaunas pelnytai buvo vadinamas „Mažuoju Paryžiumi“. Frankofonijos šimtmečiui Lietuvoje (1920–2020) skirtame renginyje susijungs Lietuvos ir Prancūzijos istorijos atspindžiai, įamžinti prof. A. Laiškonio knygoje „Širdys ir rankos“ ir Caroline Paliulis pranešime apie visai neseniai atgimusią Paryžiaus Dievo Motinos katedrą.
„Šiedu pristatymai, nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti skirtingi, iš tikrųjų yra labai glaudžiai susiję. Prof. A. Laiškonio knyga, dabar jau išversta į prancūzų kalbą, yra vienintelė taip išsamiai įamžinanti daugiau nei šimtmetį trunkantį prancūzų kultūros kelią Kaune. O juk ir paties profesoriaus meilė Prancūzijai, kuri anuomet rodėsi nepasiekiama, užgimė dar mokykloje perskaičius ir susižavėjus ne kuo kitu kaip šia katedra V. Hugo romane. Tad taip, simboliškai, šiame renginyje susipins Lietuvos ir Prancūzijos istorijos momentai – kalbėsime apie garsiosios Paryžiaus katedros atgimimą, o taip pat per prof. A. Laiškonio istoriją prisiminsime, kaip griuvus geležinei uždangai atgimė ir mūsų, lietuvių, svajonės pamatyti Vakarų pasaulį ir Prancūziją“, – pasakoja B. Strakšienė.
„Malgré-nous“ (liet. „Nepaisant mūsų valios“) – taip istoriškai pagarsėjo šie Elzaso ir Mozelio regionuose gyvenę prancūzai, kuriems, prieš jų pačių valią, teko kautis priešų kariuomenėje. O juk tokia pati baisi dalia šiandien yra ištikusi ir agresorės okupuotų Ukrainos regionų gyventojus ir mes negalime to pamiršti“, – teigia B. Strakšienė.
Visą kovo mėnesį truksiančių Frankofonijos mėnesio renginių, kuriuos organizuoja KTU Prancūzų kultūros centras, programą galima rasti čia.
