Jaunieji tyrėjai kviečiami lavinti komunikacijos įgūdžius

Universitetas | 2018-05-08

Šalies mokslo institucijos gali pasigirti išskirtiniais pasiekimais, tačiau neretai juos populiarinančios publikacijos nesulaukia deramo dėmesio. Tokia įžvalga dalijasi KTU Tarptautinės doktorantūros mokyklos organizatoriai ir informuoja, kad viena doktorantų vasaros mokyklos diena bus skirta komunikacijos kompetencijoms lavinti.

Tarptautinės doktorantūros mokyklos organizuojamos doktorantų vasaros mokyklos programoje š. m. rugpjūčio 21 diena bus skirta jaunųjų tyrėjų komunikacijos įgūdžių lavinimui, tarp kurių – efektyvių pristatymų rengimas.

Pasak KTU Tarptautinės doktorantūros mokyklos vadovo doc. dr. Leono Balaševičiaus, dažna klaida – visur naudoti šablonišką pristatymą arba apskritai vengti, būti nepasirengus pristatyti savo darbo rezultatus. L. Balaševičius pabrėžia – svarbu žinią pritaikyti grupei, kurią norima pasiekti. „Ne veltui pristatymai keičiami ir protingai adaptuojami ne tik pagal tikslinės auditorijos lūkesčius, poreikius, bet ir žinių lygį“, – teigia Tarptautinės doktorantūros mokyklos vadovas.

Anot L. Balaševičiaus, atlikę darbą mokslininkai dažnai kalba sudėtingai, susitelkia į savo ekspertuojamas sritis, tuo tarpu komunikacijos specialistai stokoja ekspertinių žinių, bet gali pasiūlyti tinkamą pateikimo formą, pakreipti žinutę patrauklia tikslinei auditorijai kryptimi. Doc. dr. L. Balaševičius įsitikinęs, kad atsakymas į šią problemą – mokymas ir mokymasis.

Užsienio universitetuose ugdymas prasideda nuo jaunųjų tyrėjų. Atsakingos institucijos organizuoja įvairius mokymo kursus. Rengiami darbų pristatymo, kalbėjimo meno, komunikavimo su įvairių lygių auditorija kursai.  „Tai tam tikri plaukimo pradmenys – įgūdžiai prieš įmetant jaunąjį kolegą į vandenį – pastatant jį prieš auditoriją“, – vaizdingai palygina doc. dr. L. Balaševičius. „Vėliau patys doktorantai dalijasi žiniomis ir veda tokius kursus kitiems kolegoms. Ugdomi tiek prisistatymo, tiek darbų pristatymo konferencijose įgūdžiai, bendrieji komunikacijos gebėjimai, reikalingi bendraujant su įvairiomis auditorijomis“, – teigia docentas.

Jis pateikia vieną mokymų užduoties pavyzdį: sutikęs ant laiptų atsitiktinį žmogų besimokantysis turi per 3 minutes pristatyti pašnekovui savo idėją ir įrodyti, kodėl ji turėtų būti finansuojama.

Šiuo būdu kuriama tinkama akademinė kultūra, kurioje komunikacija – viena iš neatsiejamų tyrėjo kompetencijų. Nedidelės apimties ir trukmės kursai daro didžiulę įtaką institucijų gebėjimui prisistatyti suinteresuotosioms šalims. „Yra dalykų, kurių reikia mokytis nuo pat pradžių. Komunikacija – vienas iš jų“, – sako L. Balaševičius ir paneigia mitą, esą kai kurie mokslininkai iš prigimties neturi tinkamų gebėjimų, kurie užtikrintų sėkmingą komunikaciją.

„Komunikuoti mokslininkai tikrai gali ir turėtų. Visuomenei rūpi rezultatai, kurie tiesiogiai susiję su jos gyvenimu, kasdieniais poreikiais, todėl jai skirti pranešimai turėtų ir nešti jai reikalingą žinią. Dažniausiai juk klausiame: o kokia man iš to nauda?“ – tipines visuomenės reakcijas aptaria Tarptautinės doktorantūros mokyklos vadovas.

L. Balaševičiaus teigimu, svarbu ne tik rašyti mokslinės veiklos rezultatus populiarinančius straipsnius. Mokslininkai dažnai atstovauja institucijai ir šaliai tarptautiniuose susitikimuose, projektuose. Ten jie taip pat turėtų prisistatyti taip, kad sudomintų potencialius partnerius. „To savaime neišmoksi“, – įsitikinęs pašnekovas, kviečiantis išnaudoti tobulinimosi galimybes.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku