Trys metai universitete, vieni – versle: kaip 3+1 modelis artina studijas prie darbo rinkos

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Rimgailė Vaitkienė ir docentė Rita Jucevičienė

Ką šiandien iš tiesų reiškia geros studijos? Ar užtenka paskaitų, atsiskaitymų ir diplomo? O gal svarbiausia tai, ar baigęs universitetą žmogus jau žino, kaip veikia realus darbas?

Būtent šis klausimas vis dažniau keliamas kalbant apie aukštąjį mokslą. Verslas pabrėžia, kad vien teorinių žinių nepakanka. Europos Komisija 2025 m. nurodė, kad beveik keturios iš penkių Europos Sąjungos mažų ir vidutinių įmonių negali rasti joms reikalingų talentų. Tai rodo, kad įgūdžių trūkumas išlieka viena svarbiausių konkurencingumo problemų Europoje.

Todėl vis daugiau dėmesio skiriama ne tik tam, ko studentas išmoksta auditorijoje, bet ir tam, ar jis geba tas žinias taikyti realiame darbe. „Eurostato“ 2026 m. paskelbtoje apžvalgoje nurodoma, kad 2024 m. neseniai studijas baigusių 20–34 metų absolventų užimtumo lygis Europos Sąjungoje (ES) siekė 82,3 proc. Tai naujausias pilnai palyginamas rodiklis ES mastu. Jis rodo, kad aukštasis mokslas išlieka svarbus kelias į darbo rinką, tačiau kartu vis svarbiau tampa tai, kaip greitai absolventas joje įsitvirtina.

Šiame kontekste Lietuvoje vis didesnę reikšmę įgauna studijų modeliai, kurie universitetą ir verslą sieja ne formaliai, o praktiškai. Vienas tokių pavyzdžių – Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete taikomas 3+1 studijų modelis. Jo esmė paprasta: treji metai skiriami akademiniam pagrindui, o ketvirtieji – darbui versle.

Ryšys su verslu kuriamas nuo pirmo kurso

Bakalauro studijų programoje „Verslas ir antreprenerystė“ pirmieji treji metai nėra skirti vien paskaitoms. Studentai mokosi analizuoti rinkas, kurti strategijas ir suprasti, kaip veikia organizacijos. Tačiau svarbu ne tik tai, ko jie mokosi, bet ir kaip tai daro.

Nuo pirmo kurso studentai susitinka su verslo praktikais, lankosi įmonėse ir įsitraukia į praktines veiklas. Kitaip tariant, ryšys su darbo aplinka čia kuriamas ne studijų pabaigoje, o nuo pat pradžių. Tai leidžia anksčiau pamatyti, kaip teorinės žinios veikia realiame kontekste.

Toks principas turi aiškią praktinę vertę. „Eurostato“ 2024 m. duomenimis, darbo patirtis studijų metu didina tikimybę dirbti su išsilavinimu labiau susijusį darbą. Tarp jaunuolių, turėjusių bent vieno mėnesio darbo patirties studijų metu, 57,6 proc. nurodė aukštą arba labai aukštą studijų krypties ir darbo atitiktį. Tarp neturėjusių tokios patirties šis rodiklis siekė 36,8 proc.

Ketvirti metai – ne formalumas, o profesinis etapas

Didžiausias 3+1 modelio skirtumas atsiskleidžia ketvirtaisiais studijų metais. Tada studijos persikelia į verslą. Studentai atlieka ilgalaikes, semestro trukmės praktikas dviejose skirtingose įmonėse. Taip jie gali pamatyti skirtingus sektorius, darbo principus ir atsakomybių apimtį.

Svarbus ne tik pats buvimas įmonėje, bet ir praktikos pobūdis. Studentai dirba su realiomis užduotimis, prisideda prie projektų ir mato, kaip organizacijoje priimami sprendimai. Tai jau ne pažintinis apsilankymas ir ne trumpa praktika „dėl pažymio“. Tai profesinė patirtis, leidžianti geriau suprasti, ko reikalauja darbo rinka.

Būtent toks perėjimas nuo teorijos prie realios veiklos vis dažniau laikomas vienu iš studijų aktualumo rodiklių. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development, OECD) pabrėžia, kad aukštasis mokslas turi labiau remtis darbo rinkos poreikių prognozėmis ir glaudesniu bendradarbiavimu su išoriniais partneriais, jei siekia išlikti aktualus.

Kaip Inovacijų agentūros programa „Sparnai“ tapo 3+1 modelio dalimi

Plėtojant modelį, prie jo įgyvendinimo prisijungė ir Lietuvos pardavimų asociacija, globojanti specializaciją „Verslo strategija ir pardavimai“. Ji veikia panašiu principu kaip ir Inovacijų agentūra: telkia verslo partnerius, prisideda prie praktikos vietų atrankos, dalijasi ekspertine patirtimi ir padeda užtikrinti, kad studentų praktika kuo labiau atitiktų realius rinkos poreikius.

Ką tai duoda studentui?

Moksleiviui, svarstančiam apie studijas, svarbiausias klausimas paprastai būna paprastas: ką aš iš to gausiu? 3+1 modelio atveju atsakymas gana konkretus.

Ketvirtaisiais studijų metais studentai patenka į realią verslo aplinką. Jie ne stebi procesus iš šalies, o į juos įsitraukia. Dirba su konkrečiomis užduotimis, prisideda prie projektų, dirba komandoje ir pamato, kokių gebėjimų iš jauno specialisto tikisi darbdaviai. Tai padeda ne tik geriau suprasti pasirinktą kryptį, bet ir anksčiau įvertinti, kokioje srityje norisi augti toliau.

Svarbus ir finansinis aspektas. Praktikos metu studentams mokamos įmonių stipendijos. Tai leidžia daugiau dėmesio skirti profesiniam augimui, o ne ieškoti atsitiktinių darbų, nesusijusių su būsima karjera.

Šis klausimas svarbus ir platesniame Europos kontekste. „Eurostato“ duomenys, paskelbti 2025 m. pabaigoje, rodo, kad 2024 m. 56,4 proc. 15–34 metų jaunuolių ES nurodė aukštą arba labai aukštą savo išsilavinimo krypties ir darbo atitiktį. Tai reiškia, kad beveik pusei jaunuolių ryšys tarp studijų krypties ir darbo nėra stiprus. Kitaip tariant, vien baigti studijas nepakanka – svarbu ir tai, ar vėliau pavyksta rasti darbą pagal įgytą kryptį.

Modelis, kuris rodo kryptį

KTU Ekonomikos ir verslo fakultete išbandytas modelis jau plečiamas ir į Verslo skaitmenizavimo vadybos bakalauro studijų programą. Tai leidžia jį vertinti ne kaip pavienį sprendimą, o kaip kryptį, kurią universitetas toliau vysto.

Šio modelio esmė aiški: studijos neturi būti atskirtos nuo darbo rinkos. Kai akademinės žinios ir praktinė patirtis jungiamos nuosekliai, studentui lengviau suprasti pasirinktą sritį, universitetui – išlaikyti studijų aktualumą, o verslui – anksčiau pažinti būsimus specialistus.

3+1 modelis rodo, kad studijos gali būti grindžiamos ne tik teoriniu pasirengimu, bet ir nuosekliu įvedimu į profesinę aplinką.