Pereiti prie turinio
ieškoti
Raudoname fone baltos spalvos atversta knyga ir pieštukas su tekstu „4 Kokybiškas išsilavinimas“. Pavaizduotas švietimo prieinamumo ir kokybės tikslas.
Tamsiai mėlyname fone susijungę penki apskritimai, simbolizuojantys bendradarbiavimą, ir tekstas „17 Partnerystė įgyvendinant tikslus“. Iliustruojamas tarptautinės partnerystės ir bendradarbiavimo skatinimo tikslas.

Dirbtinis intelektas kaip katalizatorius: kaip KTU kartu su partneriais keičia inžinerinį ugdymą Šiaurės-Baltijos regione

Svarbiausios | 2026-04-27

Skaitmeninės technologijos šiandien keičia ne tik pramonę ar energetiką, bet ir tai, kaip rengiami būsimi inžinieriai. Dirbtinis intelektas (DI) tampa kasdienio darbo dalimi, todėl aukštasis mokslas susiduria su iššūkiu – kaip DI integruoti į studijų procesą taip, kad jis stiprintų mokymąsi, išlaikytų akademinę kokybę ir padėtų ugdyti atsakingus, kritiškai mąstančius specialistus.

Būtent į šį klausimą siekia atsakyti Kauno technologijos universiteto (KTU) koordinuojamas tarptautinis „Nordplus“ programos partnerių tinklas ENERGYCOM (projektas Nr. NPHE-2025/10355 „Dirbtinio intelekto taikymas inžinierių ugdymo plėtrai, siekiant kibernetinio tvarumo ir efektyvaus energijos vartojimo visuomenėje“).

Doc. dr. Rasa Brūzgienė
Doc. dr. Rasa Brūzgienė

Projekto vadovė – Informatikos fakulteto docentė dr. Rasa Brūzgienė, kurios mokslinė ir projektinė veikla jau kelerius metus kryptingai orientuota į DI, kibernetinio saugumo ir tvarumo sąsajas inžineriniame ugdyme.

Nuo tarptautinių tinklų – prie sisteminių pokyčių

ENERGYCOM projektas nėra atsitiktinė iniciatyva. Jo ištakos siekia COST tarptautines mokslo veiklas, kurios atvėrė galimybes ilgalaikiam bendradarbiavimui su Baltijos ir Šiaurės šalių universitetais. Bendra patirtis įgyvendinant ankstesnius „Nordplus“ projektus ir dirbant su tarpdisciplininėmis temomis – nuo kibernetinio saugumo iki energetiškai efektyvių sistemų – parodė, kad tradiciniai inžinerinio ugdymo metodai ne visada spėja paskui sparčius technologinius pokyčius.

Pasak R. Brūzgienės, tapo akivaizdu, jog DI gali būti daugiau nei pagalbinis įrankis – jis gali tapti katalizatoriumi, keičiančiu pačią inžinerinio ugdymo logiką. DI leidžia personalizuoti mokymąsi, stiprinti grįžtamąjį ryšį, greičiau identifikuoti mokymosi spragas ir didinti studentų įsitraukimą, ypač dirbant su sudėtingomis techninėmis temomis.

Kibernetinis tvarumas – būtina ateities inžinierių kompetencija

Vienas kertinių ENERGYCOM projekto konceptų – kibernetinis tvarumas (angl. cyber sustainability). Jis apima gebėjimą kurti, diegti ir valdyti skaitmenines sistemas taip, kad jos būtų ne tik saugios ir funkcionalios, bet ir ilgalaikės, energetiškai efektyvios, atsparios bei socialiai atsakingos.

Šiandien skaitmeninė infrastruktūra tapo kritine visuomenės dalimi – nuo energetikos ir transporto iki švietimo ar sveikatos apsaugos. Todėl inžinierius nebegali galvoti vien apie tai, ar sistema veikia. Jis turi vertinti ir ilgalaikį poveikį energijos vartojimui, sistemų gyvavimo ciklui, duomenų apsaugai bei pasitikėjimui technologijomis.

ENERGYCOM siekia ugdyti būtent tokį holistinį požiūrį, integruojant DI kaip strategiškai svarbų, bet atsakingai taikomą įrankį.

Dirbtinis intelektas – pagalbininkas, bet ne dėstytoją keičianti technologija

Projekte DI sąmoningai suvokiamas ne kaip dėstytoją keičianti technologija, o kaip mokymosi procesą stiprinanti priemonė. Pagrindinis dėmesys skiriamas DI pagrindu veikiantiems mokymosi agentams, galintiems padėti studentams savarankiškai gilinti žinias, gauti kontekstinius paaiškinimus ir palaikyti nuolatinį grįžtamąjį ryšį.

Dėstytojams DI sprendimai suteikia galimybę analizuoti mokymosi duomenis, laiku identifikuoti pasikartojančius sunkumus ir adaptuoti mokymo medžiagą. Svarbu tai, kad projekte ypatingas dėmesys skiriamas skaidrumui ir atsakingam DI naudojimui – studentai ir dėstytojai aiškiai žino, kur, kaip ir kokiu tikslu naudojami DI įrankiai, kokios jų ribos ir funkcijos.

„NOrisk“ – konkretus DI taikymo pavyzdys

KTU projekto komanda jau yra sukūrusi pilotinį DI agentą „NOrisk“, skirtą studentams mokytis taikyti IT rizikų valdymo metodiką pagal ISO/IEC 27002:2023 standartą.

Šis DI agentas viso projekto metu testuojamas skirtinguose partnerių universitetuose žaidybiniu principu, įtraukiant ne tik studentus, bet ir kitus akademinės visuomenės narius į aktyvų mokymąsi ir refleksiją.

Svarbus projekto akcentas – kritinis požiūris į patį DI.

Talino technologijos universiteto studentų ir dėstytojų vizitas KTU
Talino technologijos universiteto studentų ir dėstytojų vizitas KTU

Studentai skatinami vertinti ne tik tai, kaip DI padeda taupyti energiją ar optimizuoti procesus, bet ir kokias energines sąnaudas pats DI generuoja, taip formuojant subalansuotą ir atsakingą požiūrį į technologijų naudojimą.

Kokius gebėjimus ugdo projektas?

ENERGYCOM projekte studentai praktiškai dirba su simuliacijomis ir skaitmeniniais dvyniais, sistemų optimizavimo ir modeliavimo užduotimis, išmaniosiomis laboratorijomis, tarpdalykinėmis, tarptautinėmis komandomis.

Tai leidžia ugdyti ne tik techninius, bet ir kritinio mąstymo, refleksijos, komandinio darbo įgūdžius. Studentai mokosi vertinti ne tik galutinį technologinį sprendimą, bet ir patį jo kūrimo procesą bei DI poveikį sprendimų kokybei.

Islandijos universiteto studentai mokosi IT rizikų valdymo su „NOrisk“ DI agentu
Islandijos universiteto studentai mokosi IT rizikų valdymo su „NOrisk“ DI agentu

Iššūkiai ir tarptautinis bendradarbiavimas

Pasak projekto vadovės, didžiausi projekto iššūkiai – skirtingi studentų pasirengimo lygiai, įvairios pedagoginės tradicijos partnerių universitetuose ir techninis DI sprendimų suderinamumas. Taip pat svarbus ir laiko bei koordinavimo aspektas, būdingas dideliems tarptautiniams projektams.

Šiuos iššūkius padeda įveikti nuoseklus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, reguliarūs partnerių susitikimai ir bendros skaitmeninės platformos, leidžiančios realiuoju laiku dalintis patirtimi ir rezultatais.

Ilgalaikis poveikis regionui

Nors ENERGYCOM pirmiausia orientuotas į mobilumo ir eksperimentines veiklas, jo potencialas – gerokai platesnis. Projektas jau dabar veikia kaip platforma ilgalaikiams pokyčiams, sudaranti sąlygas universitetams atsakingai testuoti ir integruoti DI sprendimus į studijų modulius

Ilgalaikėje perspektyvoje projektas stiprina Baltijos ir Šiaurės šalių akademinių kompetencijų tinklą, prisideda prie regiono technologinio atsparumo ir ugdo specialistus, gebančius kurti energetiškai efektyvius, saugius ir tvarius sprendimus.