KTU ekonomikos studentų patirtys: moksliniai tyrimai jau bakalauro studijose

Kada studentas gali tapti mokslininku? Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) bakalauro ekonomikos studijų programos studentai Laura Mitrauskaitė ir Lukas Pranauskas dar studijuodami įsitraukė į mokslinių tyrimų pasaulį.

Studentė dalijasi, jog mokslinė veikla prasidėjo nuo antrajame kurse parašyto esė: „Buvau dėstytojos paskatinta išplėtoti esė temą ir jos pagrindu parašyti mokslinį straipsnį. Tuomet kiek suabejojau, tačiau mintis apie mokslinius tyrimus neapleido“, – teigia L. Mitrauskaitė.

L.Pranauskas antrina bendrakursei, sakydamas, kad dalyvauti tokio formato moksliniuose tyrimuose paskatino dėstytojų aiškiai pateikta informacija bei noras pritaikyti ekonomikos studijų metu įgytas žinias ir kompetencijas. „Šiuos mokslinius tyrimus laikiau kaip testą sau, kuris parodytų, ar tyrimų vykdymas man yra įdomus, ar norėčiau juos tęsti ateityje“, – tikina Lukas.

Projekto vadovės prof. Irenos Pekarskienės paskatintas L. Pranauskas sėkmingai dalyvavo dvejuose projektuose: mokslinėje vasaros praktikoje ir atliko mokslinius tyrimus semestro metu. Be to, studentams mokama stipendija irgi tapo viena iš motyvavimo priemonių imtis mokslinių tyrimų bakalauro studijų metu.

Mokslinių tyrimų temos – aktualios ir savalaikės

L. Mitrauskaitė teigia, kad ruošiantis teikti paraišką studentų tyrimams, semestro metu domėjosi keliomis temomis. Projektui buvo pasirinkta tema apie dalijimosi ekonomikos verslo modelių

pokyčius Lietuvoje COVID-19 pandemijos kontekste. Ši tema buvo ypač įdomi dėl pasaulį užklupusios sveikatos sistemos krizės ir jos lemtų pokyčių visuomenės gyvenime, daugelyje sričių paralyžiuotos ekonomikos.

Kadangi dalijimosi ekonomika labiausiai išpopuliarėjo 2008 m. finansų krizės metu, buvo smalsu sužinoti, kokį poveikį dalijimosi platformoms padarė COVID-19 pandemija ir kaip vartotojai reaguoja į dalijimo ekonomikos iniciatyvas, pasikeitus jų prieinamumo bei pakeičiamumo sąlygoms pasaulyje.

Pašnekovui L. Pranauskui buvo svarbu, kad temos būtų aktualios ir įdomios tirti. Projekto paraiškų teikimo laikotarpiu Lietuva, kaip ir visas pasaulis, išgyveno COVID-19 pandemiją, todėl abiejų projektų temos susijusios su pandemijos ekonominių pasekmių vertinimu. Temos buvo formuluojamos taip, kad būtų išlaikomas mokslinių tyrimų tęstinumas (vienas projektas buvo vykdomas vasarą, kitas – semestro metu), tai leido labiau įsigilinti į analizuojamą problemą.

Mokslinės vasaros praktikos metu buvo vertinama, kokios Lietuvos apskritys patyrė didžiausią ekonominį šoką, o atliekant tyrimus semestro metu buvo analizuojami Lietuvos apskričių pajamų nelygybės pokyčiai, atsiradę dėl pandemijos. Nors tai ir du atskiri projektai, buvo pastebėta akivaizdi abiejų tyrimų rezultatų sąsaja – didžiausią ekonominį šoką patyrusioje apskrityje labiausiai padidėjo pajamų nelygybė. Anot Luko, tokia mokslinių tyrimų sąsaja labai sudomino ir padidino motyvaciją domėtis moksline veikla ateityje.

Naujos patirtys ir pamokos

Pašnekovė L. Mitrauskaitė dalijasi, jog svarbu ne tik geri studijų rezultatai, bet ir studentų iniciatyvumas, dalyvavimas mokslinėse konferencijose ir kt. Be to, tokios bendros veiklos su dėstytojais, padeda studentams užmegzti artimesnį kontaktą bei skatina imtis iniciatyvos, naudotis siūlomomis galimybėmis, įsitraukti į įvairias veiklas, kurios praturtina ne tik žinias, bet ir patirtis.

„Didžiausia pamoka, kurią išmokau – tai organizuoti darbą ir spėti parengti darbus laiku, kadangi projektų terminai buvo griežti, o mano požiūris vis dar studentiškas“, – teigia L.Pranauskas.

Sunkiausia studentams vykdyti užsibrėžtus tikslus buvo vasaros metu, kai laisvą laiką teko iškeisti į mokslinių straipsnių skaitymą. Bet „vasaros pamokos“ buvo sėkmingai pritaikytos vykdant mokslinius tyrimus semestro metu.

Tiek Laura, tiek Lukas džiaugiasi savo patirtimi dalyvaujant tokio tipo moksliniuose tyrimuose. Tai įdomi ir naudinga patirtis, kurios metu studentai gali susipažinti su mokslinėmis veiklomis ir patys atlikti tyrimus, už kuriuos yra skatinami ne tik dėstytojų palaikymu, bet ir finansiškai. Tokia veikla paįvairina tradicines studijas universitete bei leidžia išbandyti save, o galbūt taip atrasti savo kaip mokslininko profesinį kelią.