KTU filosofė Lina Vidauskytė: medijų filosofijai Lietuvoje – dešimt metų

Bendrinė „medijos“ sąvoka susijusi su mediatizacijos procesu. Šios sąvokos bendrinis pobūdis susijęs su senųjų ir naujųjų medijų koegzistencija ir sudėtinga sąveika. Nors įvairios medijos ima tarpusavyje konkuruoti, tačiau viena kitos nepakeičia ir nepanaikina. Galima sakyti, kad kiekvienos naujos medijos atsiradimas sąlygoja medijų visumos struktūrinius pokyčius. Tad šios apibendrinančios sąvokos vartojimas pasiteisina – jis leidžia aiškiau pastebėti tuos dalykus.

Svarbus aspektas yra medijų evoliucijos permanentinis pobūdis. Vienas iš seniausių revoliucinių pokyčių yra rašto atsiradimas. Tačiau XX amžiaus situacija yra išskirtinė tuo, kad čia techninių inovacijų dinamika nepaprastai sparti.

Šiuolaikinis tiek ekstensyvus, tiek intesyvus mediatizavimas reikalauja bendro pobūdžio sisteminio tyrinėjimo. Tačiau toks tyrinėjimas savo ruožtu reikalauja imti domėn tai, kad temos ir problematika yra senesnės nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Todėl medijų tyrimas sykiu yra ir medijų istorinės raidos tyrimas, t.y. tam tikro kultūros istorijos aspekto išskyrimas.

– Jūsų manymu, ar egzistuoja skirtumas tarp socialinių mokslų medijų srities ir humanitarinių? O gal tie skirtumai nereikšmingi?

– Manau, kad egzistuoja ir tą skirtumą atskleidžia skirtingi metodai, jei taip galima pasakyti. Be to, medijų filosofija yra spekuliatyvi disciplina. Galime kaip pavyzdį nurodyti skirtumus tarp filologinės ir filosofinės medijų smapratos. 

Filologinė medijų samprata išlieka ženklo svarstymų srityje. Medijos čia traktuojamos kaip tai, kas gali būti ženkle lokalizuota kaip erdvės ir laiko parametrai. Raštas išreiškia ženklo eksterioriškumą. Tuo tarpu filosofinė medijos sąvoka peržengia kalbos kaip ženklo idėją. Apskritai, medijų filosofija yra visisiškai kas kita nei semiotika.

Tačiau KTU Medijų filosofijos studijų programoje perskyros tarp socialinių ir humanitarinių mokslų nėra, tyrimų ir metodų ribos yra neapibrėžiamos. Taigi, studentai gali laisvai rinktis kokiu būdu jiems rašyti savo baigiamuosius darbus.  Žinoma, tokia laisvė gali tapti ir iššūkiu.

– Koks Jūsų pačios kelias į filosofiją ir medijų filosofiją? Kokie moksliniai tyrimai atliekami KTU Filosofijos ir psichologijos katedroje?

– Medijų filosofijos problematika pradėjau domėtis nuo tada kai KTU tuometinėje Filosofijos ir kultūrologijos katedroje buvo pradėta vykdyti Medijų filosofijos magistro programa. Beje, šie metai yra jubiliejiniai: dešimt metų Medijų filosofijai Lietuvoje. Tad turbūt apie save turėčiau kalbėti mažiausiai – programa egzistuoja tik komandos dėka. Programoje praktiškai nuo pat pradžių dirba tokie filosofai, kaip profesorius Saulius Keturakis, docentai Nerijus Čepulis, Milda Paulikaitė, Lina Šulcienė, Rolandas Bartkus. Tiesa, paskutinius metus Medijų filosofijos programoje dirba ir psichologės. Tad katedros tyrimų laukas yra labai platus. Galbūt geriausiai būtų trumpai pristatyti kiekvieno dėstytojo tyrinėjimų sritis.

S. Keturakis tyrinėja hipertekstą, mobiliųjų programėlių paplitimą ir pan., N. Čepulis  pagarsėjo filmų „Matrica“ ir „Avataras“ lyginamąja analize, o pastaruoju metu, pasitelkdamas Marshallo McLuhano ir Sigmundo Freudo įžvalgas jis tiria antikinį Narcizo mitą.

Filosofės Mildos Paulikaitės tyrimų sferą galėtume pavadinti muzikos hermeneutika. Ji pabrėžia, kad muzikos reikia klausytis „ne tik išorinėmis, bet ir vidinėmis ausimis“, nes viena iš svarbiausių meno funkcijų yra – „palaikyti mūsų receptorius jautrius“.

R. Bartkus domisi technikos, religijos filosofija. Neseniai išleido įdomią monografiją „Techniniai sumanymai ir kultūra“, kuri buvo labai palankiai sutikta KTU bendruomenės, ypač technikos mokslų atstovų. Religijos filosofija, ypač viduramžių filosofija, yra L. Šulcienės tematika. Ji yra stipri tomizmo žinovė. Vienas jauniausių mūsų katedros dėstytojų Viktoras Bachmetjevas, dirbęs reklamos agentūroje „Not Perfect“, pasakoja studentams apie reklamos verslą. Prieš metus prisijungusios psichologės Junona Almonatienė ir Milda Perminienė daugiausia tyrinėja medijų turinį: reklama, jos poveikis, smurtas medijose etc.

Reikia pastebėti, katedros darbuotojai labai daug dėmesio skiria savo tyrinėjimų viešinimui, pasitelkdami masinės komunikacijos priemones. Katedros nuopelnai per visus dešimt metų yra neabejotini. Padaryta tikrai daug ir,  manau, kad programa labai ryškiai išsiskiria iš kitų filosofinių programų Lietuvoje. Tad studijuojančius ji tikrai nustebins.

– Kokia sritis ir autoriai medijų filosofijoje jus labiausiai žavi? Kokia tyrimų tematika? Kaip ją galėtumėte pristatyti? Ir kokius dalykus dėstote medijų filosofijos programoje?

– Dėstau tokius dalykus, kaip Antikos filosofija, Medijų estetika, Civilizacijų istorija ir medijos, Oralumas ir raštas. Na, o kalbant apie labiausiai mane žavinčius autorius, tai galėčiau paminėti Ericą Havelocką, Walterį Ongą ir Walterį Benjaminą.

– Kuo išskirtinės medijų filosofijos studijos KTU, Lietuvoje ir pasaulyje?

– Studijos KTU Medijų filosofijos programoje tiek bakalauro, tiek magistro lygmenyje, yra gana plataus „profilio“. Kaip jau minėjau, dirba ne tik filosofai, bet ir psichologai, sociologai, semiotikai.

Mano pačios tyrimai pasauliname kontekste turbūt labiausiai tinka oralumo ir raštų sankirtų analizėje. Taip pat šiek tiek domiuosi religijos filosofija, bet, žinoma, negaliu pasigirti pasaulinio lygio pasiekimais.

Kalbant apie katedros mokslinius tyrimus pasauliame kontekste, svariai atrodo prof. S. Keturakio tyrimai. 2013 metais Lisabonoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Experiential Learning in Virtual Worlds“ jis skaitė kartu su Audrone Daubariene parengtą pranešimą „The Death and Reincarnation of the Reader in Online Communities“.

Psichologinė medijų filosofijos pusė taip pat įgauna „pagreitį“ ir greitu laiku matysime neblogus rezultatus. Kol kas šis įdirbis labiausiai jaučiamas bendrojo lavinimo dalyke „Medijų filosofija“, kurį gali rinktis visi universiteto pirmakursiai. Šis dalykas yra labai populiarus studentų tarpe.

– Klausimas pabaigai: ką veikia medijų filosofas gyvenime?

– Viską (šypsosis, – red. past.). Kaip ir kiekvienos profesijos atstovas jis turi būti pasiruošęs gyvenime veikti daug ką. Tokiais laikais gyvename ir nieko čia nepadarysi. Žinoma, šito reikėtų klausti pačių absolventų.

Kalbant apskritai, filosofijos studijos suteikia platų požiūrį į pasaulį ir savo galimybes jame. Neturėtume pamiršti, kad katedra turi dviejų pakopų studijas. Dalis absolventų tęsia KTU pradėtas studijas doktorantūroje kituose universitetuose – mokslinė veikla taip pat gali būti patraukli.