„NIR-OLED technologija turi svarbią strateginę reikšmę tiek regioniniu, tiek pasauliniu mastu. Ji yra dalis ateities technologijų, kurios apibrėš ne tik kasdienę elektroniką, bet ir pramonės objektus, saugumą, sveikatos priežiūrą bei dirbtinį intelektą, – teigia KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) tyrėja ir šio projekto Lietuvoje vadovė dr. Gintarė Kručaitė. – Mūsų projekto tikslas NIR-OLED technologiją taikyti 3D jutikliuose. Tai yra viena iš pažangiausių ir daugiausiai žadančių sričių, kurioje nematoma šviesa leidžia pasiekti erdvinį vaizdų ar objektų suvokimą.“
Objektui aptikti – nematomi spinduliai
Daugelis mūsų pirkdami televizorius, mobiliuosius telefonus ar kompiuterius veikiausiai ne kartą esame susidūrę su organiniais šviesos diodais, geriau žinomais santrumpa OLED – technologija, kurioje, pasitelkiant organinius junginius kaip šviesos šaltinį, mūsų kasdien naudojamuose prietaisų ekranuose galima išgauti sodrias ir kontrastingas spalvas. NIR-OLED, aiškina KTU mokslininkė, veikia tuo pačiu principu, tačiau, skirtingai nei mums geriau žinomi OLED, skleidžia žmogaus akiai nematomą šviesą, t. y. 700–1000 nm bangos ilgio intervale.
„Tiek OLED, tiek NIR-OLED technologijos grindžiamos tais pačiais principais: organinis sluoksnis įterpiamas tarp dviejų elektrodų (katodo ir anodo), o įjungus įtampą rekombinacijos metu susidaro sužadintos molekulės (eksitonai), kurios ir skleidžia spindulius. Visgi, kitaip nei mums įprastuose OLED, kurie šviečia matomos šviesos spektre, NIR-OLED yra specialiai sukurti skleisti nematomą – infraraudonąją – šviesą. Taigi ir šių diodų praktiniai taikymo būdai visai kitokie – orientuoti į mediciną, saugumą, biometriką, komunikaciją ir net mokslo tyrimus“, – teigia KTU mokslininkė.
Šių jutiklių veikimas, anot mokslininkės, yra paremtas tuo, jog skleidžiama infraraudonoji (arba lazerio) šviesa leidžia fiksuoti aplinkinių objektų būvį, formą, padėtį, judesius trimatėje erdvėje, o taip pat ir atstumą nuo jutiklio.