„Pažaiskite lauke su draugais krepšinį ar kitą žaidimą, pabėgiokite, pasivažinėkite dviračiu. Treniruokitės spręsti uždavinius be pertraukos bent 2–3 valandas per dieną. Laiku eikite miegoti: reikia miegoti ne mažiau 8 valandas, o ypač svarbi naktis prieš egzaminą“, – sako KTU matematikė.
Išmokti matematikos gali visi
Paklausta, ar apskritai visi žmonės gali išmokti matematiką, V. Kravčenkienė atvira: kuri laiką galvojo, kad yra žmonių, kuriems tiesiog nelemta suprasti matematikos subtilybių. Tačiau padirbus su moksleiviais ir studentais ji pamatė, kad tai tik darbo, užsispyrimo ir dėmesio klausimas.
„Man antrina ir neuromokslininkai, tvirtindami, kad nėra skirtingų smegenų, kurios būtų skirtos matematikams ar kalbininkams-humanitarams. Turime tokias smegenis, kurias per savo pirmuosius 25-erius metus ištreniruojame. Jei kryptingai mokysitės tiksliuosius mokslus – turėsite matematiko- inžinieriaus smegenis, jei grosite muzikos instrumentu – muzikines smegenis, sėdėsite prie ekranų – „TikTok smegenis…“, – šypsosi KTU MGMF lektorė.
Pasak jos, visada yra moksleivių ir studentų, kurie neigia matematikos svarbą ir visais būdais bando nuo jos pabėgti. Tačiau yra ir tokių, kurie labai domisi, stengiasi net patikrinti dėstytojo žinias su įdomesniais uždaviniais ar taikymais.
„Vienais metais susidomėjusių procentas pasislenka į vieną pusę – kitais į kitą. Bet liūdina tai, kad bendras matematikos mokėjimo lygis krenta žemyn. Manęs kažkada paklausė: ar įmanome iš viso gyventi be matematikos? Taip, juk kažkada mes taip ir gyvenome – lakstėme su kuokomis paskui mamuto uodegą. Ar jūs tikrai norite grįžti į tuos laikus? Nemanau“, – sako V. Kravčenkienė.
Priežasčių, dėl ko vaikams nesiseka matematika, ne viena
Pastaruosius kelerius metus matematikos brandos egzamino neišlaikiusiųjų skaičius itin didelis. Aiškindama tokią susidariusią situaciją KTU MGMF matematikė mato daug priežasčių. Pirmiausia – švietimo sistema, kuriai nedelsiant būtini pokyčiai. Taip pat nemažiau svarbūs Z karto ypatumai ir pačio mokslo – matematikos – specifika.
„Matematika yra toks mokslas, kuriam labai svarbus nuoseklus darbas ir sistemos kūrimas. Jei, tarkim, mokydamasis fiziką aš galiu orientuotis tik į mechaniką, o optika visai nesidomėti ar gilindamasis į istoriją galiu būti antikinės istorijos žinovas ir nieko nenusimanyti apie renesansą, tai matematikoje taip nėra – tai sistema, kuri susideda iš aritmetikos, kombinatorikos, analizės, algebros bei geometrijos. Visi dalykai surišti vienas su kitu – iš vieno išplaukia kita ir atvirkščiai. Jei nemoki kurios nors dalies, tampa sunku suvokti kitą“, – tikina V. Kravčenkienė.
Jos teigimu, tai kaip dėlioti dėlionę: tik sudėjus visas detales matysime tikrą vaizdą. Čia susiduriama su pirma gana rimta problema, nes mokykloje būna daug mokinių klasėse, todėl ne visada pavyksta visiems paaiškinti ir įsitikinti, kad visi suprato dėstomą medžiagą.
„Kai atsiranda personalinės spragos, tada prasideda ir vaikų problemos: jie nebesupranta kitos pamokos ir taip ritasi žemyn. Kai mes ko nors nesuprantame, mums tai pradeda nepatikti, kai nebepatinka – dingsta noras mokytis. Va ir užburtas ratas… Jei vaikui pasisekė ir mokytojas pamatė spragą, padėjo ją įveikti ir padrąsino eiti pirmyn – turėsime vaiką, kuris myli matematiką“, – sako KTU MGMF lektorė.
Dar viena labai svarbi problema, kai neskiriamos sąvokos „nemoku“ ir „nesuprantu“. „Jei dabar užrašysiu kokią nors matematikos teoremą iš aukštosios matematikos vadovėlio – ne visi ją supras. Lyg ir užrašyta lietuvių kalba, bet skamba kaip paukščių kalba. Kodėl? Mokantis matematikos mes po truputį mokomės įvairių sąvokų, aksiomų, teoremų, taisyklių ir sprendimo būdų. Jei aš nežinau kas yra minoras ar tetraedras, kaip aš galiu išspręsti uždavinį? Todėl visų pirma išmokstame, o tik po to bandome suprasti”, – aiškina V. Kravčenkienė.