KTU mokslininkai apie nuotolinę pacientų priežiūrą: pandemija išryškino opią problemą, kurią spręsti reikia greitai

Nuotolinės pacientų priežiūros paslaugos – viena iš problemų, kurią išryškino visame pasaulyje tebesitęsianti COVID-19 pandemija. Gyventojai skundžiasi negalintys patekti į ligonines, o medikų galimybės kokybiškai nuotoliniu būdu suteikti reikiamą gydymą – vis dar mažos. „Pandemijos metu atsiskleidė nuotolinių konsultacijų trūkumai, kurių pagrindinis – objektyvios informacijos apie ligonio būseną, jo fiziologinius parametrus trūkumas“, – pastebi profesorius Vaidotas Marozas, KTU Biomedicininės inžinerijos instituto direktorius.

Profesorius tikina, kad nuotoliniu būdu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, subjektyvūs, paprastai stresą patiriančio paciento nusiskundimai (anamnezė) nėra pakankami, norint priimti tinkamą sprendimą gydymui.

„Labai svarbūs kiekybiniai duomenys apie pacientą, o juos gali pateikti tik patikimi jutikliai, signalų apdorojimo algoritmai ir telemetrijos įranga“, – teigia V. Marozas.

Viena iš Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų idėjų, kaip spręsti šią problemą – panaudoti bekontaktę stebėseną. Įdiegus tokią sistemą nereikės dėvėti prietaisų, taip pat jutiklius bus galima integruoti į sumanaus namo sistemas.

Inovatyvios nuotolinės pacientų stebėsenos idėjos bus kuriamos ir testuojamos jau 2022-aisiais planuojamame atidaryti KTU fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centre „M-Lab“, kuriame numatyta įkurdinti 9 skirtingų tematinių mokslo sričių eksperimentines laboratorijas, prototipavimo ir testavimo centrą, simuliacinę laboratoriją bei jauniesiems tyrėjams skirtas erdves. Vienoje iš eksperimentinių laboratorijų, pavadintoje „Nekontaktinė žmogaus sveikatos stebėsena – I-Med Lab“, dirbs KTU Biomedicininės inžinerijos instituto mokslininkai.

Sveikata turėtų susirūpinti kiekvienas

Žmonės, besisukantys intensyvaus šiuolaikinio gyvenimo sūkuryje, dažnai pamiršta savo sveikatą. Deja, kai sveikata primena apie save, kartais gali būti per vėlu gauti efektyvią medicininę pagalbą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vien nuo kraujotakos sistemos ligų kiekvienais metais Lietuvoje miršta daugiau nei 20 tūkst. gyventojų.

„Ypač dažnai sunegaluojama dėl širdies-kraujagyslių, insulto ar kitų problemų, kurios ilgai kaupiasi neatpažintos ir pasireiškia, kai jau būna sunku su jomis kovoti. Sveikatos problemų gali turėti ir iš pažiūros sveiki žmonės“, – tikina V. Marozas.

Vertinant nuotolinės medicinos paslaugų plėtros bei medicinos prietaisų kūrimo poreikį, ypač svarbi tikslinė grupė – vyresnio amžiaus pacientai, neretai sergantys viena ar keletu lėtinių ligų ir kuriems būtina nuolatinė priežiūra. Taip pat pacientai, kuriems teikiamos reabilitacijos paslaugos po tokių sunkių sveikatos sutrikimų, kaip infarktas ar insultas.

„Visuomenei senėjant, ši žmonių grupė auga. Jų priežiūrai neužtenka socialinių darbuotojų ir medikų, visi pacientai negali gulėti ligoninėse ar slaugos įstaigose, todėl, kol jėgos leidžia, pacientai nori likti įprastoje namų aplinkoje, kuri, anot daugelio, pati savaime gydo“, – pastebi KTU profesorius.

Tačiau, kad namų sienos iš tiesų „gydytų“, reikalingi išmanūs, gyventi netrukdantys nuotolinės stebėsenos įrenginiai ir sistemos. Jie leidžia pacientams jaustis saugiai, o sveikatos priežiūros specialistams – nuolat stebėti ir laiku suteikti pagalbą taupant resursus.

„Be abejo, visi prietaisai turi būti nekontaktiniai, netrukdantys (angl. unobtrusive), integruojami paciento gyvenamoje aplinkoje, saugūs ir efektyvūs, kitaip vartotojai vengs juos naudoti. Tai, beje, vienas iš labai svarbių kuriamų prietaisų aspektų, kuriam bus skiriamas išskirtinis dėmesys „M-Lab“ erdvėje“, – teigia V. Marozas.

Nesunku būtų prijungti pacientui aibę įvairiausių jutiklių – tai gerai spręstų stebėsenos informatyvumo klausimą. Tačiau tokios sistemos pacientas nenaudos.

– V. Marozas

Vyresniuosius naujosios technologijos vis dar gąsdina

Visgi dažnai išmanūs sprendimai ir naujos technologijos vyresnio amžiaus pacientus vis dar baugina. Pasak V. Marozo, juos gąsdina viskas, kas nauja, neįprasta arba nepatogu naudoti, reikalauja papildomų pastangų ir susikaupimo.

„Jei nesulauks vartotojų palaikymo, net tiksliausias prietaisas bus pasmerktas. Todėl į tai labai svarbu atsižvelgti. Nesunku būtų prijungti pacientui aibę įvairiausių jutiklių – tai gerai spręstų stebėsenos informatyvumo klausimą. Tačiau tokios sistemos pacientas nenaudos“, – įsitikinęs profesorius.

Todėl, anot jo, reikalingos visai naujos koncepcijos, kaip panaudojant integruotus, miniatiūrizuotus, bevielius jutiklius, signalų srautų suliejimą bei sumanias apdorojimo technologijas sukurti ne mažiau informatyvią, bet patogią ir pacientui priimtiną sistemą.

„Idealu, kai pacientas net nejaučia jo sveikatą nuolat sekančios sistemos. Visais atvejais pacientas turi aiškiai žinoti stebėsenos naudą, kaip ir kiek ji didina žmogaus saugumą ir mažina rizikas“, – teigia KTU Biomedicininės inžinerijos instituto direktorius.

V. Marozas pažymi, kad ši informacija turi būti kiek įmanoma personalizuota – skirta konkrečiam pacientui, jo sveikatos situacijos kontekste. Šis aspektas taip pat kelia aukštus reikalavimus stebėsenos sistemai – ji turi būti lanksčiai konfigūruojama.

Nuotolinės sveikatos priežiūros vystymasis itin spartus

KTU Biomedicininės inžinerijos instituto mokslo vadovas, profesorius Arūnas Lukoševičius pastebi, kad nuotolinės pacientų sveikatos priežiūros srities vystymas įgavo tokį pagreitį, kad net ir specialistams šiandien sunku sekti naujausius sprendimus – juos vos ne kasdien siūlo technologijų mokslas ir galinga šiuolaikinė pramonė.

„Tai sudaro prielaidas taikyti vis atsiveriančias galimybes nuolatinei sveikatos stebėsenai ir priežiūrai ir tuo pačiu atsiranda didžiulis skaičius nišų tyrimams, taikymams ir naujiems produktams. Tai – šansas „M-Lab“ laboratorijai“, – teigia A. Lukoševičius.

Pasak V. Marozo, numatyta, kad šioje laboratorijoje bus kuriami nekontaktinės sveikatos stebėsenos jutikliai ir technologijos – tiek elektroninė aparatinė, tiek programinė ir signalų bei vaizdų apdorojimo algoritminė įranga.

„Technologijos remsis vaizdo kameromis, ultragarsiniais ir mikrobangų jutikliais, leidžiančiais matuoti fiziologinius parametrus nekontaktiniu būdu. Bus sprendžiamos matavimų informatyvumo, patikimumo, kalibravimo, atsparumo triukšmams ir artefaktams, duomenų saugumo ir daug kitų susijusių problemų“, – vardija profesorius.

Nuotolinės, gyvenimo netrikdančios sveikatos priežiūros poreikį skatina labai sparčiai tobulėjančios jutiklių, signalų bei duomenų apdorojimo technologijos, įskaitant 5G ryšį, didžiųjų duomenų bei dirbtinio intelekto technologijas. Duomenų kiekis apie paciento personalinę sveikatą, kurį galima surinkti paciento gyvenamojoje vietoje, ir jų teikiama informacija – milžiniška, kaip ir galimybės ją pritaikyti sveikatos priežiūrai.

Pasirodo pirmieji ženklai, kad „intelektualūs“ automatizuotai priimti sprendimai apie sveikatos rizikas arba diagnozes yra ne mažiau tikslūs ir patikimi nei patyrusio gydytojo.

– A. Lukoševičius

„Tokia sistema tarsi informacinis kanalas, kurios svarbiausi elementai – paciento stebėsenos jutikliai, pirminių signalų apdorojimo bei dirbtinio intelekto algoritmai sveikatos rizikoms vertinti“, – tikina profesorius V. Marozas.

„Dirbtinis gydytojas“ niekada nemiega ir nepavargsta

A. Lukoševičius teigia, kad pagrindinės tendencijos nuotolinės pacientų priežiūros srityje seka moderniųjų technologijų plėtrą: auga iš stebėsenos jutiklių perduodamos informacijos greitis ir kiekis, o didėjant procesorių pajėgumui ir mažėjant jų energijos sąnaudoms, tampa įmanoma į miniatiūrinius dėvimus stebėsenos įrenginius įterpti sudėtingus signalų ir duomenų apdorojimo algoritmus.

„Sistemos tampa išmanios, dažnai su dirbtinio intelekto elementais. Pasirodo pirmieji ženklai, kad „intelektualūs“ automatizuotai priimti sprendimai apie sveikatos rizikas arba diagnozes yra ne mažiau tikslūs ir patikimi nei patyrusio gydytojo. Be to, toks „dirbtinis gydytojas“, o tiksliau, gydytojo patarėjas, niekada nemiega, nepavargsta ir įvertina vienu metu šimtus sveikatos parametrų bei jų kitimus laike“, – teigia A. Lukoševičius.

V. Marozo nuomone, šiose lenktynėse dalyvauja ne tiek šalys, kiek drąsios proveržio idėjos ir kūrybingi kolektyvai.

„Žinoma, turtingos šalys investuoja daugiau, bet ne viską lemia vien investicijos. Pavyzdžiui, e. sveikatos srityje daug pasiekimų turi Kanada, stebėsenos sistemas sėkmingai plėtoja Australija. Didžioji Britanija buvo patyrusi nemažą krizę, nes didžiosios ligoninės nenorėjo sutikti dalintis duomenimis, taip žlugdydamos nacionalinę e. sveikatos sistemą, – pasakoja V. Marozas. – Šalys stengiasi mokytis iš kitų klaidų, nes pasaulinio lyderio šitame labai plačiame ir ypač dinamiškame fronte tiesiog neįmanoma išskirti“.

Lietuvai tobulėti dar yra kur

KTU mokslininkai atkreipia dėmesį, kad Lietuva turėtų išnaudoti kompetencijas ir potencialą, dirbdama esamose ir naujai atsirandančiose taikymų nišose nuotolinės sveikatos stebėsenos, telemedicinos, išmaniųjų jutiklių, duomenų analizės ir dirbtinio intelekto taikymo sveikatos priežiūros srityse. Spręstinų problemų sąraše – ir sveikatos duomenų saugumo klausimas.

„Reikalingas racionalus balansas tarp duomenų saugumo ir jų prieinamumo sveikatos priežiūrai. Jie turi būti saugūs, bet prieinami tam, kad pacientui būtų galima padėti. Ir kuo paciento būsena sunkesnė, tuo operatyviau šie duomenys turi būti prieinami“, – teigia V. Marozas.

Kitas svarbus duomenų aspektas – jų integravimas. Mokslininkai pastebi, kad šiuo metu informacija yra fragmentuota ir netgi vienos srities tyrimo duomenys nėra integruotai kaupiami, o tyrimui pasibaigus lieka neprieinami. Toks duomenų fragmentiškumas ypač kenkia tiek tyrimams, tiek ir praktiniams taikymams.

„Svarbių reikalavimų – saugumo, asmens duomenų – be abejo, reikia laikytis. Tačiau, kai dėl nepakankamo prieinamumo kenčia pats pacientas, nes jo atžvilgiu negalima priimti gerai informuotų sprendimų, kokie yra potencialiai įmanomi – reikia kažką daryti“, – įsitikinęs KTU Biomedicininės inžinerijos instituto mokslo vadovas.

Pasak V. Marozo, verslas rodo augantį dėmesį šiai sričiai, jausdamas atsiveriančias rinkas: „Būtų puiku, kad ir valdžia investuotų į šią perspektyvią kryptį“.