Jaunosios KTU tyrėjos – apie pasirinkimą eiti mokslininkių karjeros keliu ir pirmuosius pasiekimus

Svarbiausios | 2018-05-16

Dinamiškas darbas, įdomi karjera, galimybė patenkinti savo smalsumą ir prisidėti prie visuomenės gerovės – tokie motyvai skatina Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos studentes siekti karjeros mokslo srityje. KTU profesorius, Medžiagų mokslo instituto direktorius Sigitas Tamulevičius neabejoja, jog klijuoti mokslui vyriškos profesijos etiketę yra vienas labiausiai pasenusių stereotipų. Dalyvavimas tarptautinėse konferencijose, mokslinių publikacijų rengimas ir stažuotė NASA tyrimų centre – tokiomis veiklomis ir tikslais gyvena jaunosios mokslininkės.

Trys Biomedicininę elektroniką ir Biomedicininę inžineriją studijuojančios merginos dalijasi mintimis apie savo pasirinkimą, nuveiktus darbus ir ateities planus.

BIRUTĖ PALIAKAITĖ

Amžius: 25 metai

Miestas: Šilalės rajonas

Studijos: Biomedicininė elektronika

Fakultetas: Elektros ir elektronikos

Kursas: II (Magistrantūra)

„Pirmuosius mokslinės karjeros žingsnius žengiau antrame Biomedicininės elektronikos studijų kurse kuomet supratau, kad ši sritis man tikrai patinka, o greta studijų pakanka laisvo laiko moksliniams tyrimams vykdyti.

Dirbdama mokslinį darbą išmokau nuosekliai siekti savo tikslų, nepasiduoti kilus sunkumams, dirbti komandoje ir bendradarbiauti, kai reikia rasti kompromisą mokslinėse diskusijose. Žinoma, įsitraukimas į mokslinę veiklą jau studijų metu, leido tapti įvairių stipendijų laimėtoja, kas leidžia ir finansiškai jaustis laisviau.

KTU Elektros ir elektronikos fakulteto dėstytojas ir Biomedicininės inžinerijos instituto mokslininkas (o dabar ir direktorius) Vaidotas Marozas geranoriškai sutiko tapti mano tyrimų mentoriumi ir jo vadovaujama pradėjau tyrinėti galimybes kūno kompozicijos svarstyklėmis vertinti arterijų būklę.

Pirmosios idėjos buvo pristatytos konferencijoje „Virtualūs instrumentai biomedicinoje 2014“ Klaipėdoje,  o vėliau tobulintos dalyvaujant Lietuvos mokslų tarybos projekte „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“.

Jo metu ir gimė pranešimas, kurį pristačiau savo pirmojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „IEEE Sensors Applications Symposium 2015“ Kroatijoje. Vėliau su kolegomis atlikome išsamesnius svarstyklių tyrimus ir aprašėme juos žurnalo „Computers in Biology and Medicine“ straipsnyje. Už šiuos tyrinėjimus Lietuvos mokslų akademija man skyrė studentų mokslinių darbų premiją.

Biomedicininės inžinerijos magistrantūros metu pakeičiau tyrimų sritį į prieširdžių virpėjimo signalų analizę. Pirmame kurse skaičiau pranešimą tarptautinėje konferencijoje „BIOSTEC 2017“ Portugalijoje, kur pristačiau galimybę atpažinti šį širdies ritmo sutrikimą apyranke.

Dabar tyrinėju galimybę įvertinti prieširdžių virpėjimo dažnį ilgalaikiuose įrašuose. Šis tyrimas atsidurs ne tik mano magistro baigiamajame darbe, bet ir rengiamoje mokslinėje publikacijoje tarptautiniam žurnalui.

Moksliniai tyrimai visada dinamiški, ir kuo daugiau atsakymų sužinai, tuo daugiau naujų klausimų kyla.

Šiuo metu dirbu KTU Biomedicininės inžinerijos institute, kur po sėkmingos studentų mokslinės praktikos buvau įdarbinta projekto laborante, o dabar užimu projekto analitikės pareigas. Neįsivaizduoju geresnės vietos siekti karjeros biomedicininės inžinerijos srityje čia, Lietuvoje.

Darbas institute labai dinamiškas, užduotys aprėpia bendravimą su medikais, įvairių biosignalų registravimą ir apdorojimą, straipsnių ar net projektų rengimą. Atmosfera darbe yra ideali augti jaunam mokslininkui – vyresnieji kolegos ne tik visada pataria ir pasidalina patirtimi, bet ir skatina naujas idėjas. Būti tokio kolektyvo dalimi man yra didžiausias laimėjimas.

Tikiuosi, kad pavyks įstoti į doktorantūrą Biomedicininės inžinerijos institute ir tapti čia jaunesniąja mokslo darbuotoja. Jaučiu, kad šioje srityje galiu būti naudinga visuomenei. Man tai – pagrindinė mokslininko karjeros perspektyva“.

JULIJA KRAVČENKO

Amžius: 20

Miestas: Vilnius

Studijos: Biomedicininė elektronika

Fakultetas: Elektros ir elektronikos

Kursas: 2 bakalauro

„Manau, jog atradus sau patrauklią sritį, mokslas negali būti nuobodus, juk mokslas yra visur aplink mus – ar tai būtų susiję su gamta, technologijomis, muzika ar kitomis sritimis. Domėdamasis mokslu randi atsakymus į rūpimus klausimus. Man nuolat kyla įvairūs gyvenimiški klausimai – kaip veikia šis prietaisas? Kodėl ir kaip žmonės elgiasi? Kodėl ir kaip yra sukuriama muzika ar nutapomas paveikslas? Atlikdamas tyrimus, bendraudamas su kitais mokslininkais visada patenkini savo smalsumą ir pirmas sužinai apie įvairias naujoves. Be to, užsiimdamas mokslu sprendi įvairias visuomenines problemas, o žmonės, su kuriais tenka bendrauti savo veikloje yra tiesiog fantastiški.

Būdama GIFTed talentų akademijos narė, jau pirmo kurso antrame semestre gavau tyrimų mentorių Andrių Petrėną ir atlikau tyrimus KTU biomedicininės inžinerijos institute. Prisidėjau vykdant projekto „Dėvimų įrenginių biosignalų matavimų patikimumo įtakos sveikatos rizikai nustatyti tyrimas (D-Health)“ darbus.

Mano pagrindinės atsakomybės buvo parengti tyrimų protokolą, surinkti tiriamųjų imtį ir užtikrinti sklandų dozuoto fizinio krūvio eksperimentų vykdymą.

Gautų tyrimų rezultatų pagrindu šiuo metu rengiama publikacija „Objective evaluation of physical activity concentration“, kuri šiuo metu yra recenzuojama „Nature“ grupės žurnale „Scientific Reports“.

Esu prisidėjusi prie „Poinsultinės būklės pacientų netrukdančios ilgalaikės prieširdžių aritmijų stebėsenos ir charakterizavimo sistema“ patento paraiškos rengimo. Mano pareigos buvo išanalizuoti esamus patentus, apimančius biomedicininių signalų (fotopletizmogramos ir elektrokardiogramos) tyrimus naudojant išmaniąsias apyrankes.

Be darbų institute, 2017 m. per projektą DEMOLA su komanda konstravome Vilniaus oro uostui pritaikytą autonominį bagažo transportavimo vežimėlį, laimėjome antrą vietą. Taip pat važiavau į vasaros mokyklą „CuriousU“ Olandijoje, kurioje išklausiau kursą apie naujausius Tventės universitete sukurtus prietaisus bei su komanda perengėme tyrimą apie egzoskeleto LOPES naudingumą bei finansinį atsiperkamumą. Šį semestrą dalyvavau „InChallenge“ projekte, kuriame konstravome REDCORD sistemos papildinį – jutiklius ir informacinę sistemą, kuri objektyvizuotų kinezeterapeutų darbą. Sukurtą prietaisą pristatėme ir „Technoramos“ renginyje.

Turiu planų ir tolimesnėms veikloms: šią vasarą vyksiu į vasaros mokyklą Sankt Peterburge, kurioje toliau gilinsiu žinias biomedicininių signalų apdorojimo srityje. Taip pat neseniai sulaukiau atsakymo iš NASA: praėjau nacionalinį etapą ir laukiu patvirtinimo dėl rudens stažuotės biomedicininių jutiklių srityje AMES tyrimų centre“.

MONIKA ŠIMAITYTĖ

Amžius: 25 metai

Miestas: Šiauliai

Studijos: Biomedicininė inžinerija

Fakultetas: Elektros ir elektronikos fakultetas

Kursas: 2 (Magistrantūra)

 „Mokslas man visuomet buvo svarbus. Dar bakalauro studijų metu, studijuodama Biomedicininę elektroniką trečiame kurse, atlikau mokslinę praktiką pagal Lietuvos mokslų tarybos projektą „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“.

Pradėjau vis giliau domėtis biomedicinos technologijomis bei moksline veikla, todėl bakalauro baigiamąją praktiką atlikau Biomedicininės inžinerijos institute, kurios metu įsiliejau į mokslinę veiklą ir dar labiau susidomėjau biosignalų analize.

Nors būna savaičių ar net mėnesių, kai užstringi prie to paties darbo, galiausiai pasiekus norimą rezultatą apima džiaugsmas, nes supranti, kad patobulėjai ir žengei dar vieną žingsnelį į priekį. Smagiausia yra tai, kad dirbdama mokslo srityje galiu prisidėti prie įvairių problemų sprendimo. Tai jokiu būdu nėra nuobodus darbas, tačiau reikalaujantis labai daug laiko, kruopštumo ir užsispyrimo.

Mano bakalauro darbo tema buvo „Grafinės vartotojo sąsajos paroksizminiam prieširdžių virpėjimui charakterizuoti projektavimas” (vadovas A. Petrėnas).

Sukurta sąsaja buvo naudojama ne tik vykdant LMT projektą „Automatiniai algoritmai prieširdžių virpėjimo išsivystymo rizikai po ūminio miokardo infarkto prognozuoti“, bet ir pristatyta Klaipėdoje vykusioje konferencijoje „Virtualūs instrumentai biomedicinoje 2016“ (pranešimo temą – „Grafinė vartotojo sąsaja prieširdžių virpėjimo aritmijai charakterizuoti“).

Visa tai lėmė, kad įstojau į magistrantūros studijas ir pradėjau dirbti KTU Biomedicininės inžinerijos institute, partneriniame projekte „Biomedicininė elektroninė įranga poinsultinei stebėsenai“, kuriame buvau atsakinga už prieširdžių virpėjimo aritmijos epizodų laikinio išsibarstymo charakterizavimo algoritmo sukūrimą.

Po kiek laiko pradėjau dirbti dar viename projekte – „Sveikatos rizikos profilio vertinimo ekspertinė sistema (D-Health)“, kurio metu mano užduotis buvo sukurti parametrą, charakterizuojantį fizinį aktyvumą.

Savo mokslinę veiklą 2018 m. sausio 19-21 d. pristačiau 11-toje tarptautinėje biomedicininės inžinerijos sistemų ir technologijų konferencijoje „BIOSTEC 2018“(Portugalija). Pranešimo tema – „Parametrization of physical activity aggregation“. Konferencinio straipsnio bendraautoriai – A. Petrėnas ir V. Marozas.

Taip pat 2018 m. vasario 8 d. savo mokslinę veiklą pristačiau LMA 8-ojoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ (Vilnius). Pranešimo tema – „Fizinio aktyvumo profilio vertinimas naudojant išmaniąją apyrankę“.

Mano magistro darbo tema susijusi su paroksizminio prieširdžių virpėjimo epizodų pasiskirstymo laike parametrizavimu (vadovas A. Petrėnas). Pasiūlyti ir ištirti parametrai naudojami vykdant Lietuvos mokslo tarybos (LMT) mokslininkų grupių projektą „Poinsultinės būklės pacientų prieširdžių aritmijų ilgalaikės netrukdančios stebėsenos metodai“, prie kurio taip pat darbuojuosi.

Toks darbas padeda neatitolti nuo mokslinės veiklos bei studijų, jis skatina nuolatos tobulėti ir ugdyti savyje ateities mokslininkę. Baigusi magistrantūros studijas planuoju stoti į doktorantūrą ir tęsti darbus analizuojant aritmijų epizodų pasiskirstymą laike“.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku