Lietuvoje siekiama sukurti nuoseklią dėstytojų didaktinių kompetencijų vertinimo sistemą, užtikrinti daugiau galimybių tobulėti ir siekti karjeros, glaudžiau bendradarbiauti su kitomis aukštosiomis mokyklomis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva, bendradarbiaujant su akademine bendruomene, suburta ekspertų grupė parengė dėstytojų didaktinių kompetencijų tobulinimo, vertinimo ir pripažinimo gairių projektą, kurį šiandien pristatė Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovams ir socialiniams partneriams.
„Stiprios dėstytojų didaktinės kompetencijos yra labai svarbi studijų kokybės dalis, jų svarbą pabrėžia ir EBPO savo rekomendacijose Lietuvos aukštajam mokslui. Džiugu, kad aktyviai įsitraukiant Lietuvos universitetų rektorių konferencijai, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijai ir studentų atstovams pavyko sutelkti akademinę bendruomenę šiam pokyčiui įgyvendinti. Tikimės, kad konstruktyvus dialogas leis bendruomenei susitarti dėl visai sistemai vertę kuriančios didaktinių kompetencijų tobulinimo, vertinimo ir pripažinimo sistemos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Regina Valutytė.
Ekspertų grupė siūlo, kad dėstytojų didaktinių kompetencijų vertinimo sistema turėtų keturis lygmenis, priklausomai nuo dėstymo patirties ir dėstytojo taikomų metodų, įgyvendinamų projektų. Tai leistų sukurti nuoseklią, tvarią dėstytojų kompetencijų vertinimo sistemą, kuri atitiktų tarptautinius aukštojo mokslo kokybės standartus.
„Šiandien akademinė dėstytojo karjera Lietuvoje daugiausia vertinama per mokslo ar meno pasiekimus, nors darbas su studentais ir didaktinis meistriškumas auditorijoje yra ne mažiau svarbūs. Patvirtintos dėstytojų kompetencijų tobulinimo gairės jau suteikė stiprų impulsą aukštosioms mokykloms investuoti į didaktinių kompetencijų stiprinimą, tačiau iki šiol trūko, kad šios veiklos rezultatai būtų vertinami ir pripažįstami dėstytojo akademinės karjeros kelyje. Didaktinių kompetencijų tobulinimo, vertinimo ir pripažinimo sistemos sukūrimas gali tapti svarbiu kokybiniu pokyčiu visai aukštojo mokslo sistemai“, – sako koordinacinės grupės vadovė, Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė doc. dr. Kristina Ukvalbergienė.
Siūloma skatinti nuolatinį kompetencijų tobulinimą
Siekiama, kad didaktinių kompetencijų tobulinimas būtų privalomas visiems dėstytojams, tai būtų aiškiai reglamentuojama ir įskaičiuojama į darbo krūvį. Taip pat pradedantiesiems dėstytojams būtų rekomenduojama skirti mentorių – patyrusį dėstytoją.
Ekspertų grupės parengtose gairėse numatytas siekis, kad ne mažiau kaip 80 proc. dėstytojų per 10 metų įgytų didaktinių kompetencijų įvairiais kompetencijų tobulinimo būdais: formaliuose ar neformaliuose mokymuose, seminaruose, paskaitose, projektinėje veikloje ir tinklaveikoje, savišvietos, mentorystės ir kt. būdais.
Dėstymo veikla būtų vertinama kartu su mokslo pasiekimais
Siekiant užtikrinti nuoseklų ir visapusišką dėstytojų kompetencijų vertinimą, jis galėtų būti atliekamas pagal pačių dėstytojų savirefleksiją, studentų ir darbdavių atsiliepimus, didaktinės veiklos apimtį ir įvairovę, kolegų vertinimus institucijos viduje ir išorėje bei dėstytojams skirtus apdovanojimus.
Pagal ekspertų grupės siūlymus, didaktinių kompetencijų įsivertinimas būtų lygiavertė dėstytojo veiklos dalis, proporcingai derinama su mokslo (ar meno) ir kitomis veiklomis.
Didaktinių kompetencijų pripažinimas
Ekspertai siūlo, kad aukštosioms mokykloms būtų rekomenduojama nustatyti aiškias sąsajas tarp dėstytojų kompetencijų lygių ir akademinės karjeros, integruojant dėstytojų pasiekimus į atrankos ir atestacijos procesus, taip pat skatinti dėstytojus kitais būdais: finansinėmis paskatomis, institucinėmis padėkomis ir apdovanojimais, galimybėmis dalyvauti nacionaliniuose ar tarptautiniuose projektuose, stažuotėse ir kt.
Taip pat būtų siekiama, kad pradedančiojo dėstytojo lygmens kompetencijos, pateikus įrodančius dokumentus, būtų pripažįstamos ir kitose aukštosiose mokyklose. Aukštųjų mokyklų sutarimu, galėtų būti pripažįstamos ir pažengusiojo bei kitų dėstytojo karjeros lygmenų kompetencijos.
Gairių projektas rengtas atsižvelgiant į užsienio šalių gerąsias praktikas. Jis dar bus pristatytas kiekvienoje aukštojoje mokykloje ir toliau tobulinamas pagal aukštųjų mokyklų siūlymus. Nacionalines gaires planuojama patvirtinti iki spalio 1 d.
Už dėstytojų didaktinių kompetencijų vertinimo gairių projektą atsakingose koordinacinėje ir ekspertų grupėje dalyvavo Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos studentų sąjungos ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybės atstovai.
Sukurti dėstytojų didaktinių kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą, atliepiančią tarptautinius aukštojo mokslo kokybės reikalavimus ir užtikrinančią nuolatinį dėstytojų profesinį tobulėjimą, yra numatyta XX-osios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane.
Tekstas parengtas pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informaciją.
