KTU „Santakos“ slėnyje – diskusija apie šiandienos ir rytdienos Lietuvos mokyklą

Lapkričio 25 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje įvyko Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos organizuota konferencija „Lietuvos mokykla šiandien ir rytoj – ar mes palikti vieni?!“. Renginyje susirinkę mokyklų vadovai, mokytojai, universitetų atstovai, švietimo ekspertai ir politikos formuotojai analizavo, kokiais keliais Lietuva gali spręsti mokytojų trūkumo problemą, kokios krypties pokyčiai laukia šalies švietimo sistemos ir kaip kartu kurti ateities mokyklą. 

Konferenciją atidarė KTU prorektorė doc. dr. Kristina Ukvarbergienė, LR Prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė ir LR švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, akcentavusios konstruktyvaus dialogo ir bendros atsakomybės svarbą.

KTU indėlis: takios mokyklos vizija ir vieningos pedagogų rengimo sistemos poreikis

 „Jeigu norime, kad mokykla išliktų aktuali, ji turi gebėti judėti kartu su pasauliu – būti takia, ne statiška“, – pabrėžė A. Lašas. Pasak jo, ši takumo idėja reikalauja gebėjimo sinergizuoti skirtingus ugdymo dėmenis ir nuolat ieškoti balanso tarp žmogaus ir technologijų, nacionalinio ir globalaus, formalaus ir neformalaus ugdymo. Kaip pastebi pranešėjas, „balansas – tai ne išankstinė nuostata, o nuolatinė dinamika“.

Jis taip pat akcentavo, kad inovacijos švietime nėra vien technologijų integravimas, bet pirmiausia – požiūrio kaita: „Švietimo inovacijos nereiškia tik naujų įrankių klasėje. Inovacijos pirmiausia yra požiūrio permaina – kaip matome mokinį, mokytoją ir pačią mokyklą“. Šiuo pranešimu KTU dar kartą pabrėžė siekį kurti ateities mokyklos modelį, kuriame mokslo žinios, praktikos ir technologiniai sprendimai susijungia į vieną nuoseklų, takų ugdymo procesą.

Prof. dr. Eglė Staniškienė, Konsoliduoto pedagogų rengimo centro vadovė, akcentavo, kad į mokytojų trūkumą skirtingos suinteresuotos šalys žiūri iš skirtingų perspektyvų, ne vienodai matome problemą. Visi stengiamės prisidėti prie sprendimo, bet labiau išskaidome nei sutelkiame pastangas. Viena dalis problemos yra nepakankamas aukštosiose mokyklose parengiamų pedagogų skaičius, bet ne mažiau svarbu, kad mokyklos kaip patrauklaus darbdavio įvaizdis kiltų, kad baigęs studijas mokytojas norėtų dirbti mokykloje. Svarbu atrasti gilesnes priežastis ir mokytojų trūkumą spręsti labiau proaktyviai, įgyvendinant prevencinius veiksmus. Reaktyviai reaguojant tik į pasekmes sunku tikėtis realaus pokyčio.

Toliau profesorė pristatė Konsoliduotą pedagogų rengimo centrą, vienijantį keturias aukštąsias mokyklas: Kauno technologijos universitetą (KTU), Mykolo Romerio universitetą (MRU), Lietuvos sporto universitetą (LSU) ir Vilniaus kolegiją (VIKO). Šis centras telkia partnerius bendram tikslui – kurti mokslu grįstą, tarpusavyje suderintą ir tarptautiniu mastu konkurencingą tarpdisciplininę pedagogų rengimo ekosistemą. Jis jungia institucijų akademinį potencialą, tyrimų infrastruktūrą ir gerąsias praktikas, sudarydamas sąlygas edukologams veikti: vykdyti bendrus tyrimus, dalintis ištekliais, įgyvendinti tarpdisciplininius projektus. Tai erdvė, kurioje konkurenciją keičia partnerystė, o institucijų stiprybės susijungia į bendrą siekį – kryptingai stiprinti pedagogų rengimo kokybę. Įveiklindami turimą potencialą galime prisidėti prie matematikos, fizikos, chemijos, informatikos mokytojų rengimo, taip pat rengti pagalbos mokiniui specialistus.

Platesnis konferencijos turinys: nuo reformų iki dirbtinio intelekto sprendimų

Konferencijoje taip pat pranešimus skaitė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kitų Lietuvos universitetų, nevyriausybinių organizacijų ir inovatyvių edtech įmonių atstovai. ŠMSM viceministras Jonas Petkevičius apžvelgė mokytojų pritraukimo ekosistemą, gilindamasis į procesus nuo studijų pradžios iki jauno mokytojo įsitvirtinimo mokykloje. VDU prof. dr. Juozas Augutis analizavo, ar mokytojų trūkumo problemą iš tiesų galima visiškai išspręsti nacionaliniu lygmeniu, o VU dr. Justina Garbauskaitė-Jakimovska akcentavo sisteminį atotrūkį tarp pedagogų rengimo reformų ir realios mokyklinės praktikos.

Technologinių sprendimų dalyje „nexos.ai“ vadovas Mikas Stankevičius kalbėjo apie dirbtinio intelekto taikymą mokytojų darbo optimizavimui ir kūrybiškumui išlaisvinti, o „EditAI“ vadovas Kęstutis Jovaišas pristatė integruoto ugdymo platformos galimybes ir praktinę naudą.

Po pranešimų vyko bendra diskusija, kurioje dalyvavo Prezidentūros, ŠMSM, savivaldos, universitetų ir mokyklų atstovai. Diskusijoje buvo akcentuota būtinybė stiprinti tarpinstitucinį dialogą ir kurti ilgalaikę, aiškią strategiją, padėsiančią tinkamai reaguoti į mokytojų trūkumo problemos sprendimą.

KTU – atvira erdvė dialogui ir bendriems sprendimams

Konferencija „Lietuvos mokykla šiandien ir rytoj – ar mes palikti vieni?!“ dar kartą parodė, kad Lietuvos švietimo bendruomenė ne tik analizuoja iššūkius, bet ir aktyviai ieško sprendimų, kurie leistų stiprinti mokyklų vadovų, mokytojų ir rengimo institucijų bendradarbiavimą. KTU, būdamas viena iš svarbiausių pedagogų rengimo ir švietimo inovacijų erdvių, konferencijoje pademonstravo siekį telkti bendruomenę, diegti tyrimais grįstus sprendimus ir kurti aplinką, kuri palaiko tiek šiandienos mokytoją, tiek ateities mokyklą.