KTU studijų prorektorius J. Čeponis: anksčiau retas moksleivis turėjo galimybę bendrauti su darbdaviais

Dažnas moksleivis, vaikystėje paklaustas kuo bus užaugęs, paskęsta apmąstymuose – juk pasirinkimų tiek daug. Vienuoliktoje klasėje suteikiama galimybė nuspręsti, kokias pamokas lankyti, o dvyliktoje – kurią aukštąją mokyklą ir studijų programą įrašyti pirmu numeriu, užkrauna didelę atsakomybę ant būsimo studento pečių. Pasak KTU studijų prorektoriaus Jono Čeponio, universitetas šiandien atvirai dalijasi savo turimomis žiniomis ir ryšiais su verslu ar viešojo sektoriaus organizacijomis, siekdami palengvinti moksleiviui tenkančią pasirinkimo naštą.

„Šiandieniniai moksleiviai žymiai anksčiau pradeda domėtis karjeros galimybėmis ir tiesiogiai bendrauti su verslo, viešojo sektoriaus organizacijomis. Jie dalyvauja įvairiuose renginiuose, tokiuose kaip „KTU WANTed“ dienos, moksleivių diena „Studijos KTU tau tinka“, kuriuose susipažįsta su įmonėmis, o šios vėliau jiems siūlo darbo vietas“, – įsitikinęs J. Čeponis.

Pasak jo, nors ugdymas karjerai yra svarbi bendrojo lavinimo dalis, reikėtų į būsimąją karjerą žiūrėti plačiai – renkantis sritį, o vėliau, įgijus žinių, darbo paiešką bus galima susiaurinti.

Išbandyti save darbe vis dar studijuojant – sveikintina

J. Čeponio nuomone, karjeros pasirinkimo procesas yra nesibaigiantis ieškojimas. Vidurinė ir aukštoji mokykla, suteikdamos žinių, gali padėti priimti sprendimą dėl būsimos profesijos krypties, tačiau nereikia konkrečiai nuspręsti, kuo ateityje dirbsi.

„Nors mūsų intensyvus bendradarbiavimas su verslu leidžia moksleiviams priimti geresnius sprendimus dėl savo profesinės krypties, reikia nepamiršti, jog studentas baigęs mechanikos, elektronikos inžineriją ar marketingą nebūtinai vėliau dirbs tokiose pareigose, kurios bus konkrečiai susijusios su šia specialybe. Krypties, o ne specialybės, pasirinkimas leidžia panaudoti įgytas žinias, kompetencijas ir siekti karjeros kitose profesijose“, – teigia jis.

Darbas mokinantis abiturientų, atrodo, negąsdina. Nemažai moksleivių į universitetą stoja jau turėdami tam tikros darbo patirties ar sėkmingai dirba greta studijų. KTU studijų prorektorius abiturientų, studentų darbo patirtį vertina ypač teigiamai, mat, jo teigimu, tai tik papildomai motyvuoja intensyviau mokytis.

„Aš ir pats dirbau dar prieš universitetą, – prisimena J. Čeponis, – ir tą dariau ne tik dėl finansų, bet ir dėl to, jog norėjau būti nepriklausomas. Profesinė patirtis leidžia priimti geresnius tolimesnius sprendimus, nes išbandai tam tikrą specialybę ir supranti, ar ji tau tinka ar ne. Labai skatinu moksleivius vasaros laikotarpiu ar studijų metų padirbėti net ir tuos darbus, kurie nėra susiję su studijomis, mat ši patirtis motyvuoja studijuoti, kažkuo domėtis. Ypač jei supranti, kad išmėginta sritis nepatinka ir nori eiti kitu keliu“.

Universitetas padeda pasiruošti stojimui

Moksleiviai dažnai nerimauja dėl valstybinių brandos egzaminų, mat gautas įvertinimas, atrodo, nulems jų ateitį. KTU, siekdamas sumažinti abiturientams kylančią baimę, prisideda prie moksleivių paruošimo stojimui į aukštąją mokyklą – skirtingi universiteto fakultetai organizuoja pasirengimo valstybiniams brandos egzaminams kursus.

Net ir moksleivių diena nebuvo vien rinkodarinis renginys – ją sudarė ir turininė dalis, kurioje motyvuoti moksleiviai, kurie jaučia kažkokių žinių trūkumą ar poreikį jų įgyti, galėjo dalyvauti pasiruošimo egzaminams pamokose.

– J. Čeponis

„Tai nereiškia, kad mokyklos neparengia moksleivių valstybiniams brandos egzaminams, tačiau visuomet yra pravartu papildomai pasiruošti. Kiekvienas moksleivis skirtingas – vienas turi regimąją, kitas girdimąją atmintį, tad tas pačias žinias galima įgyti labai skirtingais būdais. Jei mokykloje sunkiai sekasi ir žinių perteikimo būdas nėra priimtinas, neduoda rezultatų, tai universitetas šiek tiek kitu kampu bando atsiradusias spragas užpildyti. Daliai mokinių tai labai praverčia“, – akcentuoja J. Čeponis.

Galimybę pasiruošti artėjantiems egzaminams suteikia ne tik įvairūs KTU fakultetų atstovai, bet ir universiteto renginių organizatoriai. Šiemet dalyvauti parengiamosiose pamokose galėjo ir KTU moksleivių dienos dalyviai.

„Net ir moksleivių diena nebuvo vien rinkodarinis renginys – ją sudarė ir turininė dalis, kurioje motyvuoti moksleiviai, kurie jaučia kažkokių žinių trūkumą ar poreikį jų įgyti, galėjo dalyvauti pasiruošimo egzaminams pamokose. Buvo rengiamos lietuvių kalbos, fizikos, istorijos, matematikos ir programavimo pamokos“, – teigia J. Čeponis.

Moksleivių diena – galimybė susipažinti su studijomis

Šiais metais KTU moksleivių diena „Studijos KTU tau tinka“, praūžusi kovo 24 d. KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete ir kovo 25 d. naujos KTU bibliotekos erdvėse, Kaune, sukvietė bene 600 moksleivių, mokytojų ir mokyklų atstovų iš įvairių Lietuvos kampelių. Atvirų durų dienos metu moksleiviai galėjo susipažinti su universiteto aplinka, gauti informacijos apie studijų programas, pasiruošti artėjantiems egzaminams ir konsultuotis karjeros klausimais su įvairių įmonių Lietuvoje atstovais, kaip „Devbridge“, „Centric“, „NFQ technologies“, „Energia Futura“, „Axis Tech“, „Continental“, „Freda“.

Mokyklos, universiteto dvasia nėra tik žinios – jos svarbi sudedamoji dalis yra bendravimas.

– J. Čeponis

„Studijos KTU tau tinka“ neapsiribojo žinių gausa – mokinius stebino inovacijų alėja, kurioje buvo pristatomi fakultetų išradimai ir pramoginės veiklos, lektorių paskaitos, pamokos, pabėgimo kambarys ir protmūšis. J. Čeponis įsitikinęs, jog tokios veiklos glaudina KTU ir moksleivių ryšius.

„Tokių renginių metu moksleiviai atvykę iš įvairių mokyklų ir įvairių Lietuvos kampelių gali pajausti universiteto dvasią, pamatyti aplinką. Nuotoliniu būdu šio jausmo neperteiksi“, – teigia jis.

Nors šiandieniniai moksleiviai mokosi ne tik mokykloje, tačiau ir renginiuose ar internete, KTU studijų prorektorius įsitikinęs – ir mokyklos suolas, ir keturios klasių sienos vis dar reikalingos.

„Mokyklos, universiteto dvasia nėra tik žinios – jos svarbi sudedamoji dalis yra bendravimas. Netgi ir siekiant karjeros ši dalis yra labai aktuali, mat gali būti puikus chemikas ar gebėti greitai parašyti reikiamą programinį kodą, tačiau nebūsi tinkamas darbuotojas, jei negebėsi bendrauti. Būtent bendrauti ir skatina mokyklos ir universiteto suolas, kuris, turiu pabrėžti, dažnai būna ne vienas“, – šypsosi J. Čeponis.