Jonas Čeponis. Globalių iššūkių sprendimas, peržengiantis atskirų universitetų auditorijų sienas – Europos universiteto ateitis

Mažesni ar didesni iššūkiai mus lydi kasdien ir visur – namie, darbe, mokykloje ar universitete. Iššūkiai ne tik priverčia išeiti iš savo komforto zonos, atsirinkti svarbiausią informaciją ir į situaciją pažvelgti kūrybiškai – kartu jie ugdo kiekvieną iš mūsų. Pavyzdžiui, net ir išmokus užsienio kalbą, nuvykus į svečią šalį ja susikalbėti iš pradžių bus sunku dėl vietinių akcento. Tačiau pabuvojus tokioje aplinkoje ilgiau, mūsų kalbos lygis nepalyginamai išaugs. Štai kodėl ir mokymasis šiais laikais privalo būti grįstas iššūkiais.

Šiuolaikiniai studentai visiškai kitokie nei anksčiau. Informacijos jiems netrūksta, todėl jie geba apdoroti didelius jos kiekius. Visgi susidomėjimą jaunuoliai praranda labai greitai: užtenka vos 20-ies minučių dėstymo ir jiems pasidaro sunku klausytis. Studentai nebenori tiesiog sėdėti ir klausytis paskaitų – jie nori imtis realių veiksmų.

Technologijų ir ekonomikos kaita keičia mokymosi ir mokymo metodus. Šiandien išmaniųjų telefonų, kurių nepaleidžiame iš rankų, padedami informaciją pasiekiame akimirksniu. Esminiu dalyku tampa informacijos atrinkimas. Universitetai turi prisitaikyti prie sparčiai kintančio pasaulio. Čia aktualus tampa iššūkiais grįstas mokymasis, kuris nuo standartinio mokymosi skiriasi tuo, kad sprendžiamas iššūkis yra realus ir egzistuoja globaliai. Kuo gi svarbūs tampa iššūkiai?

„Apple“ sėkmė – iššūkiais grįsto mokymosi rezultatas

Turbūt nėra nė vieno, kuris nežinotų kompanijos „Apple“. Nuo 2008 m. šio prekės ženklo ekonominė situacija nuolat gerėja ir šiuo metu „Apple“ yra viena iš brangiausių bendrovių pasaulyje, kurios vertė siekia net 1,42 trilijono JAV dolerių. Kur slypi kompanijos sėkmės priežastis? Sakysit, kad sėkmę lėmė gražus ir patrauklus produkcijos dizainas, gera operacinė sistema. Tačiau yra vienas ypatingai svarbus dalykas, kuris leido visa tai sukurti. Būtent – iššūkiais grįstas mokymasis (angl. challenge based learning).

2008 m. „Apple“ iniciavo projektą „Apple classrooms of tomorrow – today“ (liet. „Apple“ rytdienos klasės – šiandien), gyvuojantį iki šių dienų. Projektu siekiama padėti mokykloms, universitetams (daugiausiai – JAV) priartėti prie tokios mokymosi aplinkos, kuri tenkintų esamos kartos poreikius ir skleistų naujoves.

Žinote anglišką posakį: „Daryk tai, ką liepi daryti kitiems?“. Savo veikloje „Apple“ daug kur remiasi iššūkiais paremtu mokymuisi. Tokiu būdu stengiamasi atliepti artimoje aplinkoje kylančius iššūkius ar problemas ir greitai bei inovatyviai surasti jiems geriausius sprendimo būdus. „Apple“ atveju, iššūkiais grįsto mokymosi metodas padėjo tiek kuriant naujus, inovatyvius produktus, tiek skleidžiant ir populiarinant savo produkciją. Gera žinia ta, kad metodą galima puikiai pritaikyti ne tik pramonėje, bet ir akademiniame ugdymo procese.

Studijuojančiųjų Europos universitete – daugiau nei 200 tūkstančių

Šiuolaikiniai universitetai nebegali būti tokie patys: tam, kad būsimieji jų klientai-studentai būtų patenkinti, universitetai privalo keistis ir perteikti reikalingas žinias, gebėjimus įvairiais kitais, inovatyviais būdais. Tampa labai svarbu kūrybiškai spręsti iššūkius, iškylančius mūsų kasdieniniame gyvenime bei aplinkoje.

Prisitaikydamas prie kintančių aplinkybių, kai bendradarbiavimas, komunikaciniai gebėjimai, informacinis raštingumas, kūrybiškumas, problemų sprendimas tampa ypatingai svarbiais XXI a. žmogaus įgūdžiais, Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su 12 kitų universitetų kuria vieningą Europos ateities universitetą – ECIU (angl. European Consortium of Innovative Universities, liet. Europos inovatyviųjų universitetų konsorciumas) universitetą.

ECIU universitetas – pirmasis Europoje, kurio studentai ir tyrėjai bendradarbiauja su miestais ir įmonėmis, spręsdami realaus gyvenimo iššūkius. Inovatyvaus universiteto modelis, kurį diegia ECIU tinklui priklausantys nariai, oficialiai startavo 2019 m. lapkritį. KTU prie konsorciumo prisijungė 2016 metais ir yra vienintelis universitetas Lietuvoje priklausantis šiam tinklui.

ECIU geografiškai padengia beveik visą Europą – universitetai yra iš 12 skirtingų Europos šalių. Bendrą Europos universitetą sudarančiuose atskiruose universitetuose studijuoja daugiau kaip 200 tūkst. studentų, dirba daugiau nei 31 tūkst. darbuotojų. Universitetai turi 83 fakultetus, 450 mokslo institutų, 11 mokslo slėnių ir daugiau nei 800 tūkst. alumnų.

Jeigu būsimieji studentai studijuos viename iš konsorciumo narių, jie įsilies į visą šį didelį srautą studentų, dėstytojų, darbuotojų ir turimų išteklių. ECIU tikisi modernizuoti Europos aukštąjį mokslą ir mesti iššūkį tradiciniam mąstymui. Kokiu būdu tai įmanoma pasiekti?

Realioms problemoms – realūs sprendimai

12 inovatyvių ir stiprių Europos universitetų jungiantis ECIU tinklas siekia tapti pirmuoju aukštojo mokslo įstaigų aljansu, kuris, vykdydamas savo veiklą švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, taikytų iššūkiais grįstą metodą.

ECIU universitete besimokantys studentai, tyrėjai ir darbuotojai iš universitetų bei įmonių ir visuomeninių organizacijų suvienija jėgas tarpdisciplininių problemų sprendimui. Komandos kartu spręs iššūkius, ieškos skirtingų problemų sprendimo būdų – bus dirbama lyg startuolyje (angl. start-up) ar vis labiau populiarėjančiuose hakatonuose. Bendromis jėgomis kuriami projektai realių mūsų aplinkos problemų sprendimui turės progą tapti inovacijomis.

Sprendžiami iššūkiai – aktualūs visuomenei, susiję su problemomis, kurias patiria kiekvienas iš mūsų: šalia namų ar gimtajame mieste. Tačiau, nepaisant to, bus sudaromos galimybės prisijungti prie komandų kitose šalyse, sprendžiant jiems aktualius iššūkius, todėl komandų veikla nebus suvaržyta universiteto, regiono ar šalies ribų.

O iššūkių, kuriuos galima spręsti – gausu. Pavyzdžiui, įvairios rūšiavimo iniciatyvos, atsižvelgiant į nūdienos Lietuvos problemas, su ekologija susijusios temos ar greitoji mada, vartotojiškumo mažinimas, maisto švaistymas, parkavimo problemos. Tai – tokios problemos, su kuriomis susiduriame kasdieniniame gyvenime. Bus stengiamasi, kad visų tokio tipo problemų sprendimas būtų integruotas į studijų procesą, o studentai galėtų pabandyti išspręsti jas, kad mūsų visuomenė taptų geresnė.

Galimybė mokytis keliose šalyse

Dalyvaudama ECIU veikloje ir vykdydama šį projektą KTU bendruomenė turi galimybę prisidėti prie aukštojo mokslo modernizavimo bei inicijuoti reikalingų naujovių diegimą, siekiant kuo labiau patenkinti ateities studentų poreikius. Per artimiausius 3 metus konsorciumas siekia sukurti sistemą, sujungsiančią stiprius Europos universitetus 12-oje skirtingų šalių.

Kadangi šiandieniniame pasaulyje neapsieiname be nuotolinio mokymosi, ECIU šiai sričiai skirs didelį dėmesį, kad skirtingose šalyse esantys studentai galėtų gauti pačias geriausias ir naujausias žinias iš visų universitetų, skirtingose Europos šalyse.

Siekiama sukurti naują tarptautinio universiteto koncepciją, peržengiančią „Erasmus+“ mobilumo programų ir tarptautinių ryšių sąvokas, naudojant naujus akademinius, tyrimų ir perkėlimo metodus, kurie yra lankstesni, tarptautiškesni. Be to, vienas iš asocijuotų ECIU narių yra iš Meksikos – tai Monterėjaus technologijos universitetas.

Taip pat planuojama, kad studentai, studijuojantys ECIU universitete, turės savo įgūdžių pasą, kuriame bus fiksuojami visi jo pasiekimai – tai suteiks didesnes įsidarbinimo galimybes. Kiekvienas studentas gaus daug praktinės patirties dirbant su įmonėmis, regionų valdžia, visuomene, kitų šalių universitetų studentais. Pats universiteto modelis leis ženkliai padidinti besimokančiųjų ir dėstytojų mobilumą. Kita Europos komisijos iniciatyva – Europos studento kortelė – leis ECIU universiteto studentams, keliaujantiems po  konsorciumo narių universitetus, gauti visas paslaugas, prieigą prie įvairių sistemų, taip pat, kaip ir studijuojant savo universitete.

KTU studentai iššūkius jau sprendžia

Nors atrodytų, kad tai – tolima ateitis, nes projektas startavo dar visai neseniai, tačiau KTU jau dabar siūlo įvairių programų, padedančių studentams spręsti šiuo metu aktualius profesinius iššūkius. KTU veikia „GIFTed“ talentų akademija, kurios studentai turi aukštus studijų rezultatus, realizuoja save, tobulėja ne tik asmeniškai, bet ir profesinėje srityje. Nuo pat „GIFTed“ talentų akademijos įkūrimo pradžios studentai kasmet dalyvauja „iššūkio“ (angl. challenge) veiklose.

Taip pat vykdoma mentorystės programa „GUIDed“, kur tiek tyrimų, tiek akademiniai mentoriai padeda skirtingiems studentams studijų procese pasiekti dar geresnių rezultatų, o karjeros mentoriai ugdo ir dalijasi patarimais, padedančiais lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje.

Karjeros ir ugdymo centre veikia „WANTed“ programa, kurios viena svarbiausių veiklų – kiekvieną rudenį „Žalgirio“ arenoje organizuojamos didžiausios Baltijos šalyse karjeros dienos. Be to, šiame centre studentai, vos tik įstoję į KTU, jau gali pradėti planuoti savo būsimą karjerą.

Tai, ar mes jau dabar pasirengę priimti iššūkius priklauso tik nuo mūsų pačių, o ypač – nuo būsimųjų studentų. Iššūkiai mūsų aplinkoje iškyla kasdien – vis nauji, kitokie ir dažniausiai netikėti. Jų visų neįmanoma numatyti ar išvengti, tačiau, padedami ateinančių kartų, kartu besimokydami ir tobulėdami, mes juos galime išspręsti ir sukurti modernesnę visuomenę.

Jonas Čeponis yra Kauno technologijos universiteto Studijų prorektorius.